„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Giedrimas Jeglinskas: Dešimt priežasčių, kodėl reikėtų sugrąžinti privalomąją karinę tarnybą

Džiugu pagaliau matyti, kad kraštos apsaugos ir saugumo temos nesitraukia iš viešojo diskurso. Atviros diskusijos yra vienas iš būdų užtikrinti, kad partijų susitarimas dėl krašto apsaugos biudžeto didinimo nebūtų pamirštas. Karinio bendradarbiavimo srityje dar labiau džiugina didelio masto tarptautinės pratybos „Kardo kirtis 2014“ Lietuvos teritorijoje, aiškiai parodančios NATO šalių sugebėjimą veikti kartu galimos agresijos atveju.
Giedrimas Jeglinskas
Giedrimas Jeglinskas / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Didesnis finansavimas krašto gynybai bei aktyvesnis bendradarbiavimas su NATO partneriais, ypač su JAV, yra elementari būtinybė. Nei partijos, nei politiniai komentatoriai nebesiginčija dėl šių lengvai suvokiamų bei sąlyginai nesunkiai įgyvendinamų prioritetų.

Kur kas sudėtingesnis projektas ir labiau diskutuotina tema yra privalomosios karo tarnybos sugrąžinimas. Šiuo klausimu pastarąją savaitę krašto apsaugos ministras J.Olekas net keletą kartų susikirto su buvusiu kariuomenės vadu gen. mjr. J.Kronkaičiu.

Deja, ministras savo argumentus grindė ne objektyviais faktais ir šių dienų saugumo realijomis, bet kryptingais užgauliojimais, ir Vietnamo karo „priminimais“. Tuo tarpu galima tik sutikti su buvusiu kariuomenės vadu, kad privalomoji karinė tarnyba – tai modernios valstybės, kuri aktyviai formuoja ir brandina savo pilietinę visuomenę, bruožas. Izraelis ir Singapūras yra akivaizdūs pavyzdžiai, kuria kryptimi reikėtų eiti.

Privalomoji karinė tarnyba – tai modernios valstybės, kuri aktyviai formuoja ir brandina savo pilietinę visuomenę, bruožas. Izraelis ir Singapūras yra akivaizdūs pavyzdžiai, kuria kryptimi reikėtų eiti.

Pateikiu dešimt priežasčių, kodėl privalomosios karinės tarnybos sugrąžinimas būtų naudingas Lietuvai:

1. Privaloma karinė tarnyba padidins Lietuvos kariuomenės aktyviojo rezervo karių skaičių. Žvelgiant statistiškai, artimiausiu metu Lietuvoje kasmet bus galima pašaukti apie 10-15 tūkstančių jaunuolių. Tai didelis skaičius, kuris tik didės, jei SKAT ir Šaulių sąjunga, organizacijos, buriančios vyresnius savanorius ir taip prisidedančios prie rezervo kūrimo, toliau aktyviai pritrauks naujokus.

2. Šauktiniai taps svarbia aktyvių karinių vienetų dalimi – tai leistų sukurti veikiančią teritorinės gynybos sistemą, kuri, kaip matome iš įvykių Ukrainoje, yra būtina šalies gynybos dalis atgrąsant „žalių žmogeliukų“ ir kitas galimas priešiškas specialiąsias operacijas Lietuvos teritorijoje.

3. Laikui bėgant privalomoji karinė tarnyba suteiks karinį paruošimą bent (o gal ir daugiau negu) 50 proc. šalies piliečių. Tai būtų didžiulis žingsnis stiprinant ilgalaikį Lietuvos saugumą.

4. Tarnyba galėtų suteikti jaunuoliams net tik karinius sugebėjimus, bet ir visapusišką išsilavinimą, pagrįstą vertybėmis ir koncentruojantis į įgūdžius, kurie praverstų universitete ar darbo rinkoje.

5. Privalomoji tarnyba tai greičiausias ir, turbūt, veiksmingiausias būdas, padėsiantis sukurti pilietinę kariuomenę, kur visapusiškas lavinimas taptų patriotiškumo ir pilietinės atsakomybės skiepijimo pagrindu. Kad tai įvyktų, privaloma tarnyba turėtų būti 100 procentų visuotinė – be išlygų ir be išimčių. Trumpai tariant, naujoji šauktinių tarnyba bus kardinaliai kitokia negu mes matėme iki 2008-ųjų metų – patraukli, kelianti savigarbą ir pasitikėjimą savimi.

6. Privalomoji karinė tarnyba taip pat sustiprintų Lietuvos kariuomenės organizacinius sugebėjimus rengti didelio masto mobilizaciją bei pakartotinius karinius mokymus išaugusio rezervo kariams.

Šauktinių kariuomenės atstatymas – tai akivaizdžiausias įrodymas Lietuvos partneriams NATO, kad mes rūpinamės savo saugumu.

7. Jau dabar krašto apsaugos sistema yra viena iš efektyviausiai dirbančių valstybinių institucijų Lietuvoje. Padidėjusi atsakomybė taptų nauju iššūkiu kariuomenei, bet tuo pačiu ir žingsniu į pilietiškai brandesnę organizaciją.

8. Šauktinių kariuomenės atstatymas – tai akivaizdžiausias įrodymas Lietuvos partneriams NATO, kad mes rūpinamės savo saugumu. Viskas turi savo kainą, net NATO pagalba nėra dovana. Tik jei ir toliau stiprinsime Lietuvos gynybinius pajėgumus, mes galime tikėtis, kad aljanso partneriai ateis ginti Lietuvos ne tik per pratybas, bet kai išties to prireiks.

9. Visuotinė privaloma karinė tarnyba taip pat būtų ženklas galimiems agresoriams, kad Lietuvos galia tai ne tik tie keli tūkstančiai parengtų kariuomenės profesionalų, bet visi mūsų valstybės piliečiai.

10. Galiausiai, kaip J.Kronkaitis aiškiai išsireiškė, finansiškai šauktinių kariuomenė nėra brangesnė negu profesionalios kariuomenės išlaikymas. Tikėtina, kad pradinės tiesioginės investicijos į šį projektą būtų nemažos, bet grąža iš privalomos karinės tarnybos būtų ne tik saugesnė, bet ir pilietiškesnė bei socialiai stabilesnė Lietuva.

Sutinku, kad skubotas privalomos karinės tarnybos sugrąžinimas būtų papildomas krūvis Lietuvos kariuomenei ir KAM organizacijai. Labiausiai šiuo metu norėtųsi bent minimalaus politinio suvokimo ir sutarimo, kad, be šauktinių kariuomenės, Lietuvos saugumas nėra garantuotas.

To pasekoje norėtųsi rimtos diskusijos bei šio klausimo įtraukimo į biudžeto svarstymus. Kai galiausiai prieisime politinį sutarimą, abejonių dėl sėkmingo projekto įvykdymo neturiu – Lietuvoje turime vieną geriausių karininkų ir civilių pareigūnų korpusų visame NATO.

Giedrimas Jeglinskas yra Australijoje dirbantis bankininkas. Jis yra buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs