Vertinant dabartinę situaciją vienintelis racionalus sprendimas būtų privalomo sistemos taikymo pradžią atidėti, iki kol jos naudojimui bus tinkamai pasiruošta. Vis tik tokia sistema reikalinga, nes į atliekų tvarkymo sektorių įneštų daugiau skaidrumo.
Prognozuoja sumaištį ir nuostolius
Aplinkos ministerija tikisi, kad GPAIS dėka bus galima vykdyti efektyvesnę ir skaidresnę šalyje susidarančių ir sutvarkomų atliekų apskaitą, tačiau to galima tikėtis tik tuomet, jei sistema bus pilnai funkcionali ir ištestuota, o įmonės turės pakankamai laiko prie jos prisitaikyti. Jei naująją sistemą, kaip numatyta, įmonėms taps privalu pradėti naudoti jau nuo kitų metų pradžios, bus neišvengta sumaišties, o verslas patirs nuostolių ir bus priverstas juos kompensuoti vartotojų sąskaita.
Naująją sistemą jau mažiau nei po mėnesio, pagal Aplinkos ministerijos planą, privalės naudoti visi šalies gamintojai ir importuotojai bei atliekų tvarkytojai vykdydami išleistų į rinką gaminių ir atliekų susidarymo, gabenimo ir tvarkymo apskaitą. Tokių įmonių Lietuvoje iš viso yra maždaug 25 tūkst.
Po masinio verslo nepasitenkinimo Aplinkos ministerija užsiminė, kad prievolei naudoti sistemą bus taikomas pusės metų pereinamasis laikotarpis, tačiau iki šiol neaišku ką reiškia sąvoka „pereinamasis laikotarpis“. Mat tuo pačiu metu teigiama, kad įmonės turės visus duomenis į sistemą suvesti už visus 2018 metus.
Skubotai kurta ir sistema, ir teisinė bazė
GPAIS iki šiol nėra sukurti duomenų importo ir eksporto sprendimai, todėl tuos pačius duomenis vartotojams reikės kelis kartus įvedinėti rankiniu būdu, o visa sistema dar yra koreguojama ir taisoma, nes joje aptikta nemažai trūkumų.
Dalis teisės aktų reikalavimų smarkiai padidins administracinę naštą verslui, tačiau nesukurs realių kontrolės galimybių.
Skubėjimas pereiti prie naujos sistemos stebina ir dėl to, kad kuriant GPAIS naudojimą reglamentuojančią teisinę bazę į verslo asociacijų siūlymus buvo menkai atsižvelgiama, todėl dalis teisės aktų reikalavimų smarkiai padidins administracinę naštą verslui, tačiau nesukurs realių kontrolės galimybių. Tuo metu iš įmonių tikimasi, kad jos savo naudojamas sistemas ir darbo organizavimo schemas prie naujosios – dar kuriamos ir tobulinamos – spės priderinti iki kitų metų sausio 1 dienos. Kaip žinia, naujų informacinių sistemų diegimas ir integravimas į jau esamas užtrunka ir reikalauja nemenkų resursų, tačiau nėra jokių garantijų, kad šiuo atveju tai padarius neišryškės paskubomis kuriamos naujosios sistemos trūkumai.
Mokymai – ne visiems
Didelių laiko ir žmogiškųjų resursų iš įmonių pareikalaus ir Aplinkos apsaugos agentūros į GPAIS ketinamų suvesti duomenų apie verslo subjektų veiklą tikrinimas. Be to, dar iki kitų metų pradžios visos įmonės, kurioms privalu naudoti naująją sistemą, į ją turės suvesti duomenis apie šių metų gaminių, pakuočių ir atliekų likučius. Tai – taip pat daug laiko ir kitų resursų reikalaujantis darbas.
Tiesa, Aplinkos ministerija yra numačiusi organizuoti naudojimosi naująja sistema mokymus, kurie jau vyksta. Vis tik pati ministerija pripažįsta, kad jais galės pasinaudoti tik labai nedidelė dalis įmonių darbuotojų, nes dėl resursų trūkumo valstybės institucija galinti suorganizuoti tik ribotos aprėpties mokymų programą. Tai reiškia, kad didžiajai daliai įmonių teks pačioms kokiu nors būdu iki kitų metų pradžios apmokyti savo darbuotojus naudotis visiškai nauja ir, be to, dar tik baiginėjama kurti sistema.
Ragina startą atidėti metams
Akivaizdu, kad verslo įmonės neturi galimybių pasiruošti GPAIS naudojimui jau nuo kitų metų, o ir patys projekto įgyvendintojai dar turi daug ką nuveikti, kad sistema tinkamai veiktų. Dėl to logiška būtų privalomą sistemos naudojimą atidėti metams. Vis tik pati sistemą naudojimui ir testavimui turėtų būti parengta kuo anksčiau, kad įmonės, kurioms tai aktualu, turėtų laiko pasiruošti būtiniems pokyčiams.
Bendrąją gaminių, pakuočių ir atliekų informacinę sistemą privalės naudoti visi šalyje veikiantys gamintojai ir importuotojai, kurie rinkai tiekia apmokestinamus gaminius ir pakuotes, taip pat prekybos, pramonės įmonės, atliekų tvarkytojai, surinkėjai, perdirbėjai, atliekų eksportuotojai bei tarpininkai, užsiimantys atliekų prekyba. Sistemos naudojimas bus privalomas ir savivaldybėms bei regioniniams atliekų tvarkymo centrams.
Aplinkos ministerija tikisi, kad sistema leis gauti naujausius ir patikimus duomenis apie į rinką patenkančius gaminių ir pakuočių kiekius, o taip pat tvarkomų atliekų srautus. Tai turėtų padėti atsekti atliekų kelią nuo jų pateikimo į rinką iki sutvarkymo. Šiuo metu ministerija vertindama atliekų srautus remiasi metų arba net kelerių metų senumo duomenimis.
Giedrius Mikulskas yra Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos direktorius.
