Tarsi laiko mašina atsidūrėme 2040-uosiuose
Harvardo verslo mokyklos vyresniojo verslo administravimo dėstytojo Johno Macomberio vertinimu, pandemija perėjimą prie nuotolinio darbo paspartino apie 20 metų. Taigi, be jokio adaptacijos laikotarpio persikėlę maždaug į 2040 metus, turime susiorientuoti, kaip šį rudenį ir žiemą gyvensime paveikti tolimos ateities tendencijų.
Nacionalinis Didžiosios Britanijos transliuotojas BBC rugpjūčio pabaigoje paskelbė apklausęs apie pusšimtį neįvardintų didžiausių šalies darbdavių – nuo bankų iki prekybininkų, ar jie ketina visai darbo dienai susigrąžinti darbuotojus į biurus. Po 20 jų atsakė arba laipsniškai atveriantys biurus, arba jau yra pasiruošę priimti visus darbuotojus, kurie negali dirbti iš namų. Tai iš esmės patvirtina tai, kad darbas yra sociali veikla, ir ne visas užduotis galima tinkamai atlikti sėdint ant sofos.
Darbuotojai ir darbdaviai visame pasaulyje per trumpą laiką dar nebuvo patyrę tokio masto pokyčių, kokius sukėlė COVID-19 pandemija. Ji žaibiškai pakeitė darbo organizavimą ir formas, įpratino prie fizinės distancijos taisyklių. Jei gamybos procesai tęsėsi sumažintomis apimtimis arba sustojo tik trumpam, tai ištuštėję biurai ilgam susigrąžinti žmones sugebės tik visa ko centru pavertę darbuotoją, jo gerovę bei sveikatą.
Ne darbuotojas darbui, o darbas darbuotojui
Pasaulinė klimato krizė biurų savininkus jau kurį laiką skatina spręsti pastatų tvarumo ir poveikio aplinkai klausimus. Neabejotinai čia pasiekta tikrai nemažai. Vis dėlto, koronavirusas iš esmės pakeitė darbuotojų nuomonę apie biurų pastatus: tikimasi, kad COVID-19 akivaizdoje pirmiausia jie užtikrins sveiką aplinką (angl. healthy buildings) ir bus ypatingai draugiški viduje dirbantiems žmonėms.
Darbuotojų gerovės užtikrinimo linija, pradedant švaros ir higienos užtikrinimu, baigiant prieiga prie sveiko, šviežio maisto bei fizinio aktyvumo skatinimu, pastaraisiais metais sparčiai auga visame pasaulyje. Tai, ką pradėjo tokie verslo lyderiai „Bank of America Tower“ (JAV, Hiustonas), „Bloomberg“ (naujoji būstinė Niujorke), dar labiau paskatino pandemija, paskatinusi žmones visame pasaulyje susitelkti į savo sveikatą bei saugumą.
Galima nedvejojant konstatuoti, jog tai žymi ryškų lūžį iki pandemijos dominavusiame požiūryje „darbuotojas darbui“, nes jau perėjome į „darbas darbuotojui“ etapą.
Esmė viduje
Tarptautiniai mokslininkai bei ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų nuotaikos ir jų jausena šiuo metu yra ypatingai svarbios. Išgyvenus pirmąją COVID-19 krizę ir išliekant neapibrėžtumui dėl tikėtinos antrosios bangos rudenį, gyvenimas vėl sukasi apie sveikatą – susirgimų prevenciją, sveikatingumo stiprinimą.
Darbuotojų gerovei užtikrinti jau nebepakanka biurų pastatuose įgyvendintų fizinės distancijos priemonių – sumažinto darbuotojų tankumo, įrengtų apsauginių sienelių bei „vienpusio eismo“ biurų viduje sistemos.
Kol neturime vakcinos nuo COVID-19, o ateities biurai dar tik įsivaizduojami su karantino kambariais, antimikrobiniais dažais ant sienų ar suapvalintais tualetų kabinų kampais, nemažai darbuotojų jaučia sentimentus ikipandeminiams įpročiams biuruose ir norėtų bent daliai darbo laiko į juos saugiai sugrįžti. Tai galima užtikrinti pasirūpinus viduje cirkuliuojančio oro kokybe, maksimaliu iš lauko atnešamų kietųjų dalelių kiekio sumažinimu, skatinant fizinį aktyvumą bei kokybiškas poilsio pertraukėles, netgi ūkininkų turgelius pristatant „į vietą“, kad nereikėtų šviežių vaisių ar daržovių rinkti po visą miestą.
Dabar darbuotojai į biurus ilgam laikui sugrįš, jei jaus rūpestį dėl saugumo ir sveikatos. Pandemija brėžia kitokius reikalavimus darbo vietai, todėl jei biurai neprisitaikys prie naujos realybės, darbuotojų sugrįžimo jiems tikėtis neverta.
Giedrius Muliuolis yra „Urban Inventors“ komercinio padalinio vadovas
