JAV prezidento rinkimai – dar tik lapkritį, o štai rusai Putiną perrinks jau už mėnesio. Perrinks, ir tokiu būdu pasakys: „Volodia, mes visi su tavimi; pasaulis gerbia tave; mes aklai pritariame tavo „specialiajai operacijai“.“ Išvydę kraupųjį T.Carlsono interviu, rusai dar labiau didžiuojasi savo vadu.
Pamatę D.Trumpo reakciją po to interviu, ukrainiečiai, deja, turėtų pajusti iš po kojų slystančią žemę. Sudrebėjo žemė ir NATO sąjungininkams. Peršasi retorinis klausimas: Ar visas šis realybės šou – D.Trumpo, ar V.Putino, ar jų abiejų rinkiminės kampanijos dalis? Kyla retorinis klausimas nr. 2: Kiek kainuoja? Kiek kainuoja ukrainiečių kraujas, Europos laisvė ir pasaulio taika?
Kiek kainuoja ukrainiečių kraujas, Europos laisvė ir pasaulio taika?
Negi tikrai pasaulis grįžta į kietakiaušių vyrukų erą, kai JAV, Kinijos ir Rusijos vadai lyg šachmatų lentoje dalysis mažųjų valstybių teritorijas ir likimus?
Norisi tikėti, kad tai – tik Trumpo fantazijos ar blefas, kurie nesugriaus pasaulio tvarkos ir JAV vaidmens ją saugant.
NATO
„Jei už savo gynybą sąjungininkai nemoka, Amerika jų negins ir priešą netgi ragins pulti“, – pareiškė kandidatas į JAV prezidentus D.Trumpas. Retorika tragiškai netinkama laikmečiui, kuomet Europoje vyksta karas. Bet ar tai gresia NATO skilimu ar sunykimu? Nemanau.
Nenuginčijama, kad, visos NATO sąjungininkės privalo investuoti į savo gynybą bent tiek, kiek sutarta 2014 m. Velso viršūnių susitikime, – bent 2 procentus nuo savo BVP. Praėjo jau dešimt metų nuo Velso viršūnių susitikimo, o minimalaus reikalavimo nevykdo daugiau kaip pusė NATO sąjungininkių! Pasitempti nepaskatino nei 2014 m. Rusijos invazija į Krymą, nei 2022 m. pilno masto puolimas prieš Ukrainą.
Palyginimui, JAV gynybai skiria net 3,49 procento nuo BVP. Natūralu, kad amerikiečiams (palaikantiems ir respublikonus, ir demokratus) kyla klausimas, kaip ilgai JAV dar turės nešti liūto dalį nuo II pasaulinio karo rūpindamasi Europos saugumu. Pagal paskutinius duomenis, artimiausiu metu 2 procentus gynybai turėtų pasiekti jau du trečdaliai NATO sąjungininkų. Taigi, Trumpo nevykę juokeliai apie raginimą Putinui užpulti tuos, kurie neapmokėjo sąskaitų, greičiausiai ir liks tik mediniais bajeriais.
Kad ir ką Trumpas kalbėtų apie NATO, aljansas reikalingas amerikiečiams ne ką mažiau, nei jis reikalingas Europai. Kunkuliuojant konfliktams Artimuosiuose Rytuose ir augant įtampai su Kinija, svarbu atminti esminį skirtumą tarp Rusijos ir Vakarų visuomenių tolerancijos žūstantiems kariams. Nuo neatmenamų laikų Rusijos karyba naudoja kiekybinį pranašumą, neskaičiuodama saviškių aukų ir nuolat papildydama frontą nauja patrankų mėsa. Kita istorija – JAV.
Čia – kiekvienas žuvęs karys yra tragedija, ir nešaudoma saviškiams į nugaras (Leave no one behind – Nepaliekame nė vieno). Čia visuomenė niekada neatleistų jokiam prezidentui, jei tūkstančiai saviškių namo grįžtų cinkuotuose karstuose. Todėl JAV irgi reikia sąjungininkų. Ir NATO sąjungininkai patikimai buvo šalia tiek Afganistano, tiek Irako, tiek kitose operacijose. Tai ir yra tikroji NATO stiprybė, kuri būtina tiek Europai, tiek ir JAV. Šitiek sugeba suskaičiuoti ir D.Trumpas.
Juo labiau, tai sugeba JAV valstybės departamento (užsienio reikalų ministerijos) ir Gynybos departamento (krašto apsaugos departamento) profesionalai. Prisiminkime pirmąją D.Trumpo kadenciją. Jo patarėjai keitėsi lyg kojinės, o karjeros valstybės tarnautojai kantriai ir išmintingai dirbo, sugebėdami užkardyti keisčiausius prezidento užmojus.
Ukraina
„Jei būčiau prezidentu, galėčiau suderėti šio siaubingo ir greitai besieskaluojančio karo pabaigą per 24 valandas“, – kartoja D.Trumpas. Puiki žinutė (nesuprantantiems, kas yra Putino Rusija, ir praleidusiems pro ausis ir akis, kad Putinas buvo iškėlęs ultimatumą NATO: arba atitraukiate pajėgas iš naujųjų NATO narių (tokių, kaip Lietuva), arba pulsiu Ukrainą)! Tad ką čia galima „suderėti“ per 24 valandas? Papirkti Putiną naujais dujų pirkimo kontraktais ir atšaldytais SWIFT atsiskaitymais? Priversti Ukrainą atsisakyti Rusijos užgrobtų teritorijų ir narystės NATO siekių?
O gal tikrai atitraukti JAV, Jungtinės Karalystės ar Vokietijos karius iš Baltijos šalių, Lenkijos, Rumunijos? D.Trumpui tikrai derėtų pasinaudoti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimu ir apsilankyti Ukrainoje, kad realiai įvertintų savo 24 valandų planą, pažvelgęs į akis tiems, kurie neteko artimųjų, namų, visko, ką turėjo.
JAV profesionalioji administracija turėtų priminti D.Trumpui, kuo baigėsi jo bandymas „suderėti“ su Šiaurės Korėjos vadu Kim Jong Unu. Pasauline gėda. Vargu, ar jis norėtų dar kartą patirti tokį pažeminimą ir obuoliaudamas su Putinu.
Derėtis su šiuo tarptautiniu nusikaltėliu (pripažino Hagos tribunolas), būtų labai panašu į derybas su Adolfu Hitleriu tebevykstant II pasauliniam karui.
Derėtis su šiuo tarptautiniu nusikaltėliu (pripažino Hagos tribunolas), būtų labai panašu į derybas su Adolfu Hitleriu tebevykstant II pasauliniam karui. Daugiau nei naivu tikėtis, kad tokioms deryboms pritartų ukrainiečiai. O svarbiausia, kad formulės „Nieko apie Ukrainą be Ukrainos“ šventai laikytųsi demokratinių Vakarų valstybių lyderiai. Kodėl? Todėl, kad kalbame apie demokratijas. Demokratijų visuomenės prisižiūrėjo per daug vaizdų iš Mariupolio, Bučos ar Irpinės, ir niekada neleis savo lyderiams išduoti Ukrainos.
Ukrainos valdžia kartoja, kad nesutiks derėtis jokiomis sąlygomis, kurios apkarpytų jos 1991 m. apibrėžtą teritoriją. Ukrainos žmonės kalba, kad karas jiems nebeskauda ir dabar svarbu tik pergalė. Taigi, kad ir kokį prezidentą išsirinks JAV piliečiai, jų televizorius ir mobiliuosius telefonus ir toliau atakuos kraupūs vaizdai iš Europos.
Liūdna ir paradoksalu, tačiau kuo prasčiau seksis Ukrainai, tuo paveikesnė ši priemonė bus Vakaruose. Ypač, jeigu nuo Ukrainos nusisuktų JAV, Vengrija ar kitos partnerės, o Rusija sugebėtų pralaužti frontą. Šitokios baigties Vakarų rinkėjai neatleistų nė vienam lyderiui, net D.Trumpui.
