Pavyzdžiui, vienoje valstybinėje įstaigoje dirbančiai vairuotojo žmonai, po to kai vyras grįžo porai naktų namo, teko imti atostogas, nes kolektyvas pareiškė, kad nenori dirbti su moterimi, esą ji gali užkrėsti koronavirusu. Dabar garbaus amžiaus vyriškis, siekdamas apsaugoti savo sutuoktinę, grįžęs į Lietuvą tas pora naktų praleidžia savo automobilyje. T. y. po savaitės ir daugiau praleistų automobilyje, jis net negali pasimatyti su savo žmona ir vaikais, pailsėti savo lovoje.
Aš suprantu, kad žmonės įsibaiminę, tačiau kviečiu visus vadovautis ne tik baimės padiktuotais sprendimais. Medikai, maisto prekių parduotuvių darbuotojai, vaistinių darbuotojai, policininkai, ugniagesiai, kariai, tolimųjų reisų vairuotojai – tai žmonės, kurie šiuo metu turi dirbti, kad kiti galėtų gyventi kuo labiau apsaugoti nuo visų pavojų.
O kas bus toliau? Neleisime į namus grįžti medikams, policininkams, pardavėjoms? Nebepriimsime namo tų šeimos narių, kurie išėjo į parduotuvę mums maisto parnešti?
Tolimųjų reisų vairuotojai vieni pirmųjų gavo labai aiškias instrukcijas, kaip turi saugotis, ir priemones, kad galėtų laikytis itin griežtų apsaugos reikalavimų. Vairuotojų darbo specifika, skirtingai nei medikų ar pardavėjų ir kitų profesijų žmonių, kurie turi kontaktuoti su žmonėmis, jiems dirbant leidžia laikytis izoliuotai nuo kitų žmonių. Jie per Europą ir kitas šalis važiuoja užsidarę vairuotojų kabinose, sustoja tik degalinėse, kur užsipila degalų nekontaktuodami su kitais žmonėmis, ir poilsio aikštelėse, kur taip pat laikosi saugaus atstumo nuo kitų.
Jie net norėdami niekur negalėtų lankytis, nes viskas pakelėse, išskyrus degalines ir kelias parduotuves, uždaryta. Bet jei po izoliacijos keliuose mes juos izoliuosime ir namie, žmonės gali tiesiog nebenorėti išvažiuoti dar kartą, kad nepakenktų savo artimiesiems.
O kas bus toliau? Neleisime į namus grįžti medikams, policininkams, pardavėjoms? Nebepriimsime namo tų šeimos narių, kurie išėjo į parduotuvę mums maisto parnešti?
Transporto ir mobilumo sektorius yra pagrindinis ekonomikos tęstinumo veiksnys. Jei nustos dirbti vairuotojai, greitai medikai nebeturės vaistų, kuriais turi gydyti ligonius, parduotuvės nebeturės prekių, nes tikrai ne viską išsiauginame ir pasigaminame Lietuvoje, o dar veikiančios įmonės nebeturės medžiagų darbui ir negalės vykdyti užsakymų, tad nebus pinigų, kad žmonės galėtų eiti į vis dar veikiančias parduotuves.
Todėl visų rūšių prekės ir ypatingai būtiniausios prekės – pirmiausia, medikamentai, medicininė įranga, būtiniausi ir greitai gendantys maisto produktai, galvijai – turi judėti be apribojimų tarp ES valstybių.
Vežėjus vienijančios asociacijos įgyvendina padidintas saugumo priemones, siekiant apsaugoti savo vairuotojus ir kitus darbuotojus nuo COVID-19 pavojaus. Važiuojantiems į Italiją, Prancūziją, Vokietija, Ispaniją ir kitas šalis, nesvarbu kokioje rizikos zonai ji priskiriama, vairuotojams duoti griežti nurodymai pasikrovimo vietose naudoti kaukes, kurios naudojamos vežant pavojingus krovinius, bei pirštines. Vairuotojai aprūpinti dezinfekcijos priemonėmis, termometrais. Taip pat atliekama išvažiuojančių ir grįžtančių vairuotojų nuolatinė sveikatos patikra.
Mes, vairuotojai, ėmėmės aukščiausio lygo apsaugos nuo koronaviruso priemonių. Bet nuo socialinės atskirties namuose mus gali apsaugoti tik žmonių supratingumas. Tad kviečiu visus nepradėti persekioti tų, kurie dirba, kad kiti galėtų gyventi.
Gintaras Čiužas yra Baltijos transporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas
