Na, o dabar konkrečiau. Pastaruosius dvejus metus švietimo sektorius tiesiog kunkuliavo, mokiniai ir jų tėvai piktinosi, švietimo bendruomenė įaudrinta, „malkų priskaldyta“ net ne vežimas, o dvylika vežimų. Švietimo sektorius dabar išgyvena tokią reputacinę krizę, kad jo baidosi daugybė politikų ir net šviesiausi protai nebesugalvoja kaip stabilizuoti padėtį. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius kalba atvirai: „Padėtis švietime tik blogėja, negana to žaidžiame žaidimus, kurie yra pavojingi“.
-
Gintaras Sarafinas. Renkantis studijų kryptį paviršutiniškumas nepasiteisina
-
Gintaras Sarafinas. Skirtumai tarp mokyklų siekia iki dvidešimties kartų
-
Gintaras Sarafinas. Nonsensai ir fiasko švietimo srityje nesibaigia
-
Gintaras Sarafinas. Humaniškiausia ministerija rengia skaidriausius konkursus, kuriuos laimi profesionaliausi veikėjai
Bet pasirodo kaltų dėl to nėra. Nei vieno. Mūsų švietimas nusirito tiesiog šiaip sau. Žinoma, atsiras tvirtinančių, kad dėl švietime kas savaitę drioksinčių skandalų juk virto daug vadovų. Bet tai labai apgaulingas įspūdis. Labai.
Pažvelkime kuo viskas baigiasi. Pagrindinis pastarojo laikmečio švietimo reformų architektas buvo Ramūnas Skaudžius. Jis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje užėmė viceministro pareigas. Būtent jam švietimo bendruomenė turėtų „padėkoti“ už iki šiol tebevykstančias turbulencijas švietimo srityje.
Priminsime, kad kai problemų mastas Lietuvos švietime pasiekė virimo temperatūrą, jis tyliai atsistatydino. Be absoliučiai jokio paaiškinimo visuomenei. Manote, kad jis kažkaip nukentėjo? Galvokite iš naujo. Šiandien jis Fizinių ir technologijos mokslų centro vadovas. Šios institucijos biudžetas su užsienine parama sudaro per 30 mln. eurų. Taigi, šiandien jis užima žymiai aukštesnes pareigas nei užėmė prieš ateidamas į ministeriją.
Kitas atvejis. Rūta Krasauskienė. Jai buvę švietimo ministrai priekaištavo dėl daugybės neatliktų darbų, dėl reformų vilkinimo, dėl broko tuomet kai ji ėjo Nacionalinės švietimo agentūros vadovės pareigas. Taigi šias pareigas jai teko palikti. Bet šiandien ji - Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorė. Ar kam nors apsiverstų liežuvis pasakyti, kad tai yra bausmė? Šiaip jau tai geresnė pozicija nei turėta prieš tampant Nacionalinės švietimo agentūros direktore.
Trečias atvejis. Ignas Gaižiūnas. J.Šiugždinienės ministravimo laikais jis buvo ministrės patarėjas atsakingas už dabar plačiai aptarinėjamą Įtraukiojo ugdymo reformą. Šią savaitę net premjerė Ingrida Šimonytė pripažino, kad šiai reformai pasirengta silpnai, bet tai nulėmė ne Igno Gaižiūno leidimąsi žemyn, o kilimą aukštyn – jis tapo švietimo viceministru. Tokios yra atsakomkybės už ydingus sprendimus ir žalą švietimo bendruomenei grimasos.
Beje, nei plaukas nenukrito ir nuo Jurgitos Šiugždinienės galvos. Ir visai nesvarbu kiek skandalų kilo jos ministravimo metu ir kokia sujauktis švietime tęsiasi iki pat dabar.
Taigi, atsakomybė lietuviškai reiškia, kad nėra jokios atsakomybės. Nėra nei vieno kalto, nei vieno brokdario, nei vieno kenkėjo, nei vieno nesąmonių darytojo. Ir apskritai viskas yra puiku. O jeigu kas nepatinka, tai patys esate kalti.
Konservatoriai taip ir aiškina, kad jie jokių nesąmonių nedarė, nieko negriovė ir apskritai nuveikė daug didingų darbų žmonijai, įvykdė daug reformų ir atliko ypač daug gražių projektų Lietuvos švietime.
Tad ir norėtųsi padėkoti. Taip pat norėtųsi palinkėti nesustoti. Jeigu jau tiek daug nuveikta, reikėtų tuo ir pasidžiaugti. Kviestume ir ragintume surašyti visus nuopelnus Lietuvos švietime ir per šiuos Seimo rinkimus važiuoti būtent ant švietimo kortos. Jeigu jau tiek daug ir gražaus nuveikta, tai rinkėjai neabejotinai įvertins. Juolab, kad anksčiau konservatoriai tai ir planavo, tai yra, per šią kadenciją įvykdyti daug reformų ir iškilių projektų švietime ir vėliau ant šio arkliuko važiuoti per rinkimų maratoną. Tad dabar jau metas sėsti ant šio arkliuko. O gal nustekento kuino?
Kažkaip nesolidžiai atrodo ir rinkiminis sąrašas. Jame apskritai nėra pastarųjų švietimo reformų strategės Jurgitos Šiugždinienės. O kiti švietimo veikėjai kažkur septintajame dešimtuke ar net šimtas kažkelioliktoje vietoje.
Šis žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus Gintaro Sarafino komentaras perskaitytas per „Žinių radiją“
