Gintaras Sarafinas. Darbdavių lūkesčiai ir gimnazistų pasirinkimai vis labiau skiriasi

Vyresniųjų klasių mokiniai nesupranta, kodėl darbdaviai tokie vangūs, abejingi, šykštūs ir šalti, o verslo atstovams į galvą netelpa, kodėl jaunuoliai dabar tokie persisotinę, baikštūs, nesidomi darbo rinkos tendencijomis ir profesijas renkasi gana infantiliai. O to pasekmės liūdnos: daugybė jaunų žmonių po studijų neranda darbo pagal profesiją arba už adekvatų atlyginimą, o darbdaviai su žiburiu ieško tūkstančių darbuotojų ir apskritai Lietuvos ūkis išgyvena drastišką kai kurių profesijų atstovų trūkumą.

„Iš tiesų tik maža dalis mokinių domisi darbo rinkos tendencijomis, tyrimais, darbdavių įžvalgomis ir patarimais. Jiems labai stinga drąsos, iniciatyvos ir entuziazmo, jie kažko laukia. Gal norėtų, kad kas nors juos pavedžiotų, už juos susitartų, suvestų su darbdaviais ar skirtingų profesijų atstovais. Kitaip tariant, jaunuoliai tarsi ir turi norų, bet tik maža dalis tikrai bando juos įgyvendinti“, – komentuoja Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos karjeros specialistė Agnė Kauzonienė.

Nagrinėjant stojimo tendencijas, studentų pasirinkimus ir aukštąsias mokyklas baigiančiųjų skaičius, ryškėja keletas tendencijų: vienose srityse ir kryptyse specialistų prirengta ir teberengiama akivaizdžiai per daug, o kitose – akivaizdžiai per mažai.

Per daug Lietuvoje turime teisininkų, politologų, vadybininkų, ekonomistų, sociologų, turizmo specialistų ir kitų socialinių mokslų atstovų. Jų tikrai tiek nereikia. Tai lemia, kad pusė visų dirbančiųjų dirba ne pagal profesiją.

„Lietuva jau daug metų garsėja kaip socialinių ir humanitarinių mokslų gerbėjų šalis“, – primena darbo paieškos platformos „CV-online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė. Mokslininkų skaičiavimais, įprastai visuomenėje maždaug penktadalis žmonių turi polinkį prie socialinių mokslų, bet lietuviai, regis, nėra įprasta visuomenė ir pas mus į socialinius mokslus stoja ne 20, o 40–43 proc. visų stojančiųjų. Taip šioje srityje susiformavo milžiniškas absolventų ir apskritai šios srities specialistų perteklius. Per daug Lietuvoje turime teisininkų, politologų, vadybininkų, ekonomistų, sociologų, turizmo specialistų ir kitų socialinių mokslų atstovų. Jų tikrai tiek nereikia. Tai lemia, kad pusė visų dirbančiųjų dirba ne pagal profesiją.

Prireikė daugybės metų ir tūkstančių liūdnų istorijų, kol šeimos ir jaunuoliai tai išgirdo. Tad kai kurios tendencijos ėmė šviesėti ir sveikėti: stojančiųjų ir studijuojančiųjų teisę per pastaruosius devynerius metus sumažėjo dvigubai: 2015 m. teisę Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 10 500 studentų, o dabar – 5496. Čia dar reikėtų paaiškinti, kad bendras studentų skaičius per pastaruosius devynerius metus mūsų šalyje sumažėjo 29 procentais.

Ilgainiui studijuojančiųjų turizmą ir poilsį skaičius sumenko daugiau nei tris kartus, panašiai mažėjo ir studijuojančiųjų ekonomiką. Daugiau nei du kartus traukėsi studijuojančiųjų apskaitą skaičius, reikšmingai sumažėjo ir studijuojančiųjų vadybą. Ir tai nėra blogai, nes nenormalu, kai studijuojantieji teisę ir vadybą sudaro ketvirtadalį visų studentų. Taip buvo 2015 m., bet dabar to jau nebėra.

Bet tai nereiškia, kad neatsiranda naujų nesusipratimų. Jų tikrai apsčiai, netgi per daug. Tarkime, per pastaruosius metus galingai išaugo susidomėjimas komunikacijos studijų programomis (greičiausiai tai begalinio noro tapti influenceriais pasekmė) ir dabar šioje gana siauroje kryptyje studijuoja 4238 jaunuoliai. Tai tūkstančiu daugiau nei prieš aštuonerius metus, o įvertinus, kad bendras studentų skaičius mažėjo, šis padidėjimas tikrai reikšmingas.

Kitos liūdnos tendencijos labiau susijusios ne su stojančiųjų pertekliumi, o su ištisų sričių ignoravimu. Ir čia džiaugtis jau tikrai nėra kuo, nes čia specialistų trūko, trūksta ir trūks.

2015 m. visoje Lietuvoje inžineriją ir bendrąją inžineriją studijavo 3226 studentai, o dabar net nebėra tokios krypties, taigi ir studentų – nulis.

Visų pirma tai pasakytina apie inžinerijos ir technologijų sritis. Tarkime, 2015 m. visoje Lietuvoje inžineriją ir bendrąją inžineriją studijavo 3226 studentai, o dabar net nebėra tokios krypties, taigi ir studentų – nulis. Studijuojančiųjų transporto inžineriją sumažėjo 3,2 karto, o energetikos inžineriją – 2,5 karto. Studijuojančiųjų mechanikos inžineriją sumažėjo kone perpus. Dar labiau studentų skaičius smuko jūrų inžinerijos srityje. Varganai šiais laikais atrodo ir statybų inžinerijos, elektros inžinerijos ar elektronikos inžinerijos fakultetai bei auditorijos, nes ir čia studentų skaičius traukėsi labai juntamai.

Beveik jokių malonių prošvaisčių nematyti ir technologijų mokslų srityje. Nors teoriškai šie mokslai turėtų būti ant bangos (juk dabar technologijų klestėjimo metas), Lietuvoje technologijų fakultetai skaičiuoja 50–100 proc. studentų nuosmukį. Tarkime, prieš devynerius metus Statybų technologijas studijavo 344 studentai, o dabar nebelikę net tokios krypties, taigi ir studentų nebėra. Polimerų ir tekstilės technologijų studentų sumažėjo kone pustrečio karto, kaip, beje, ir jūrų technologijų. Panašiai tiek pat jų skaičius sumenko ir medžiagų technologijų studijų kryptyje. Studijuojančiųjų maisto technologijas sumažėjo 3,3 karto, o gamtos išteklių technologijas – 4 kartus.

Labai neįkvepiančiai jaunuoliams atrodo ir visa gamtos mokslų sritis. Štai studijuojančiųjų chemiją skaičius per pastaruosius devynerius metus sumenko nuo 631 iki 349, fiziką – nuo 754 iki 452, matematiką ir taikomąją matematiką – nuo 919 iki 593.

O kas galėtų kilstelėti jaunimo susidomėjimą žemės ūkio profesijomis, nebesugalvoja net šviesiausi protai. Tad čia visi skaičiai leidžiasi žemyn ir dažnu atveju – kartais.

Šis žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus Gintaro Sarafino komentaras buvo perskaitytas Žinių radijuje