Gintaras Sarafinas. Fizikos, chemijos ir IT mokymas Lietuvoje: žodžiais skatinamas, o veiksmais – griaunamas

Tiesą sakant, visai nesunkiai: 1998 m. Lietuvoje patvirtintas profilinis mokymo modelis, o visuotinis profilinis mokymas įvestas 2000-aisiais. Paprastais žodžiais kalbant, nuo tų metų mokiniai dešimtoje klasėje turi galimybę rinktis, ko vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse mokysis sustiprintai, ko – silpnesniu lygiu, o ko apskritai nesimokys.

Kaip nesunku atspėti, dauguma jaunuolių ėmė rinktis lengviausią kelią: kitaip tariant, anksčiau visi mokiniai chemijos, fizikos, biologijos ir matematikos mokėsi gana aukštu lygiu, bet vos atsirado galimybė rinktis, jie atsikeršijo būtent nemėgstamiausioms, o kartu ir sunkiausioms disciplinoms (tiesa, jos ne tik sunkios, bet ir labai svarbios bei reikalingos): taigi, besimokančiųjų chemijos ir fizikos ėmė sparčiai mažėti, daugybė gimnazistų rinkosi ir matematikos tik B lygį ir, kas išvis keista, net į informacinių technologijų mokymąsi dauguma mojo ranka. Kam mums visa tai.

Nuo kalno paleista sniego gniūžtė greitai pavirto milžinišku sniego kamuoliu, o dabar tiesiog sniego lavina – kalbant ne taip metaforiškai, didele ir sunkiai išsprendžiama problema.

Taip nuo kalno paleista sniego gniūžtė greitai pavirto milžinišku sniego kamuoliu, o dabar tiesiog sniego lavina – kalbant ne taip metaforiškai, didele ir sunkiai išsprendžiama problema. Matydami liūdnas tendencijas, švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis ir viceministras Rimantas Vaitkus 2014 m. bandė mesti gelbėjimo ratą matematikos mokymui Lietuvoje – matematikos egzaminą padarė privalomą. Dėl to ėmė daugėti mokinių, matematiką besimokančių A lygiu.

Bet visos kitos disciplinos ir toliau ritosi į nebūtį. Ir pastaraisiais metais mes tiesiogine tų žodžių prasme ėmėme grįžti į tamsiuosius amžius. 2019 m. chemijos valstybinį egzaminą laikė 1773 gimnazistai, o pernai jau tik 1090 (iš viso dvyliktokų juk buvo 25 tūkst.); fizikos valstybinį brandos egzaminą 2019 m. laikė 3107 dvyliktokai, o pernai jau tik 2170; informacinių technologijų egzaminą 2019 m. laikė 3107, o pernai jau tik 2581. Kitaip tariant, dalį disciplinų mokiniai, na ir mes kaip valstybė, tiesiog nurašėme. Liūdniausia, kad jau negrįžtamai.

Ryškėjant šioms tendencijoms verslininkai, darbdaviai, politikai ir visuomenininkai ėmė skambinti pavojaus varpais, rengti konferencijas ir diskusijas, reikalauti pokyčių, bet Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suskato raminti, tvirtindama, kad šioje plotmėje labai daug daroma ir vaizdas kada nors ims šviesėti.

Daroma iš tiesų nemažai, bet, kaip paaiškėjo, į priešingą pusę. Ir po visų tų darymų ir reformų mes tikrai žagsėsime. Nes besimokančiųjų chemijos, fizikos ir informacinių technologijų Lietuvoje dar labiau sumažės, nors jau ir dabar skaičiai košmariški.

Kaip teigia mokyklų vadovai, šiuo metu esama dar daugiau galimybių nesirinkti tiksliųjų ir gamtos mokslų disciplinų, tad chemiją, fiziką ar IT rinksis dar mažiau gimnazistų nei iki šiol. Iki šiol keli tūkstančiai Lietuvos mokinių šių disciplinų mokėsi ne išplėstiniu, o bendruoju lygiu, dabar jie tokios galimybės nebeturi. Tokiu atveju jie fizikos, chemijos ir IT vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse apskritai nesimokys. Ir tai ne mokinių kaltė, jie tokių niuansų dešimtoje klasėje dar nesupranta.

Besimokančiųjų chemijos, fizikos ir informacinių technologijų Lietuvoje dar labiau sumažės, nors jau ir dabar skaičiai košmariški.

Apskambinome keliolika gimnazijų ir visų vadovai patvirtino: nuo šių metų besimokančiųjų chemijos ir fizikos mažėja.

Štai vieno Žemaitijos gimnazijos direktoriaus žodžiai. Cituojame: „Pavyzdžiui, praėjusiais mokslo metais vienoje laidoje buvo 143 mokiniai ir chemijos A lygiu mokėsi viena grupė (tai 22 mokiniai), dar 15 chemijos mokėsi B lygiu. Taigi, iš viso pernai chemijos vienuoliktoje klasėje mūsų mokykloje mokėsi 37 mokiniai iš 143. Bet šiemet, pasikeitus tvarkai ir nebelikus galimybės chemijos mokytis B lygiu, jos mūsų gimnazijoje mokosi tik dvidešimt mokinių iš 140-ies. Panašios proporcijos ir kalbant apie fiziką, ir apie informacines technologijas“.

Kas tai nulėmė? Pasirodo, naujoji tvarka, kuri su visokiais nesusipratimais įsigaliojo šiemet ir kuri savo neparengtumu mokyklų bendruomenes į desperaciją varė iki kovo vidurio. Anksčiau mokiniai įvairių disciplinų galėdavo mokytis tiek A, tiek B lygiu ir tai leisdavo jiems rinktis daugiau dalykų, o pagal naująją tvarką gimnazistams tenka ir teks save stipriai susiaurinti, be to, jie nebegalės koreguoti savo pasirinkimo – kitaip tariant, jau dešimtoje klasėje jie turės nulemti savo ateitį ir apsispręsti, kur stos.

Fizika, chemija, informatika domina tik motyvuotus, gabius, atsakingus ir didesnių siekių turinčius jaunuolius. Bet jų gana mažai (kita vertus, jaunuolis, net ir labai norėdamas, negali mokytis trijų gamtamokslinių disciplinų: tarkime, biologijos, chemijos ir informacinių technologijų, nes to neleidžia dabartinė sistema). Dauguma jaunuolių chemiją užbaigia mokytis dešimtoje klasėje, teturėdami trejų metų chemijos mokymosi stažą, taip pat dešimtoje klasėje dažnas jų apsisprendžia baigti mokytis ir fizikos, o tai tėra ketverių metų fizikos mokymosi stažas.

Svajones ateityje tapti aukštųjų technologijų valstybe ar aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų šalimi galime užkasti ir užlyginti.

„Aišku viena, kad ateityje fizikos ir chemijos Lietuvoje mokysis vis mažiau mokinių, nes pagal dabartinę Lietuvos švietimo sąrangą jos nėra joks prioritetas ir jų reikšmė daug mažesnė nei, tarkime, kūno kultūros (nes šioji yra privaloma visiems gimnazistams ir po 3 pamokas per savaitę)“, – konstatuoja Rigonda Skorulskienė, Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos prezidentė.

Ką visos šios tendencijos ir „naujovės“ reiškia mūsų valstybei? Ogi tai, kad tiksliesiems mokslams paskelbtas šaltasis karas, tad visą chemijos mokyklinį kursą išėjusiųjų teturėsime 1–2 tūkst. iš 25 tūkst. kiekvienos laidos mokinių; visą fizikos mokyklinį kursą išėjusiųjų tebus mažiau nei 3 tūkst. ir net informacines technologijas kiek rimčiau išmanančiųjų rasis mažiau nei 4 tūkstančiai.

Vadinasi, svajones ateityje tapti aukštųjų technologijų valstybe ar aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų šalimi galime užkasti ir užlyginti. Netapsime.