Gintaras Sarafinas. Jei tikėtume egzaminais, Lietuvoje kas dvejus metus paūmėja degradacija

Pasirodo tai, kad abiturientai egzaminams ruošėsi nuosekliai visus metus ir tai, kad jiems padėjo ilgalaikės kompleksinės pagalbos priemonės.

Vadinasi, pernai, kai rezultatai buvo prastesni, mokiniai ruošėsi nenuosekliai, ne visus metus ir jiems nepadėjo ilgalaikės kompleksinės pagalbos priemonės.

Jei tikėtume egzaminais, Lietuvoje kas dvejus metus paūmėja degradacija, nemotyvacija ir kvailumas.

Iš principo tai tėra ilgi makaronai ant mūsų ausų. Pereikime prie faktų. Tarkime, prie matematikos valstybinio brandos egzamino. Palyginkime kelių metų duomenis.

Taigi 2019 metais matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikė 17 proc. abiturientų, 2020 metais – 32,5 proc., 2021 metais – 15,2 proc., 2022 metais – 35,4 proc., šiemet - vėl 15,4 proc. Ar girdite pasikartojimus kas dvejus metus: 32, tada - 15-a, 35-i, tada – vėl 15.

Ir tai nėra pliki skaičiai, tai yra tūkstančiai abiturientų. Ar tikrai yra tikinčių, kad Lietuvoje kas dvejus metus įvyksta degradacijos, nemotyvacijos ir kvailumo paūmėjimai, o po metų viskas pagerėja? Ar tikrai yra tikinčių, kad vienais metais matematikos nemoka 2 tūkst. abiturientų, o kitais – 5400 dvyliktokų? O po metų – vėl du tūkstančiai, o paskui 5 tūkstančiai?

Gamtoje taip nebūna, bet Lietuvoje būna. Tačiau iš tikro tai neliudija tikrų mokinių pasiekimų ar žinių, tai liudija tai, kad egzaminai mūsų šalyje yra tapę visiška loterija. Pasikartosiu, tai nėra brandos ir žinių patikrinimas, tai tiesiog loterija. Ir vienais metais mokiniams pasiseka, o kitais – ne. Tai taip pat patvirtina, kad po kilimu vyksta manipuliacijos, ir išlaikymo rodikliai nulemiami iš aukščiau. Tai taip pat patvirtina, kad egzaminų sąranga ir egzaminų užduočių kūrimas mūsų šalyje yra ydingi ir suvelti.

Ekspertai liūdnai konstatuoja, kad tų pačių disciplinų skirtingų metų egzaminų užduotys ir rezultatai Lietuvoje net nebėra palyginami tarpusavyje.

Neprofesionalumas, o kai kuriais atvejais net piktavališkumas valstybinių brandos egzaminų sistemoje tiesiog bado akis. Štai pacituosiu matematikos mokytoją Dainių Dzindzalietą: „Tai, ką padarė Nacionalinė švietimo agentūra šiemet, yra didžiausias pasityčiojimas iš matematikos.

Ekspertai liūdnai konstatuoja, kad tų pačių disciplinų skirtingų metų egzaminų užduotys ir rezultatai Lietuvoje net nebėra palyginami tarpusavyje.

Po pernai metų egzamino, kai daugiau nei trečdalis mokinių neišlaikė egzamino, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) šiemet nusprendė dalį egzamino užduočių pratestuoti dar prieš egzaminą. Būsimų užduočių testavimui buvo pasirinktas bandomasis egzaminas, kurį visi Lietuvos mokiniai laikė mokyklose ar savarankiškai tam skirtame NŠA testavimo puslapyje.

Tam, kad niekas nepastebėtų gudrybės (o gal kvailumo?), sąlygos buvo šiek tiek pakoreguotos, buvo pakeisti skaičiai, kitaip sudėlioti sakiniai. Tiesa, sąlygų pakeitimai buvo tokie maži, jog sprendžiant egzamino užduotis tiko toks pats sprendimas, kaip ir sprendžiant bandomojo egzamino užduotis.

Taip bandomajame egzamine atsirado bent 13 užduočių, kurių sąlygos ir sprendimai buvo labai panašūs į šių metų matematikos VBE užduotis. Dar bent 4 užduotys buvo paimtos iš minimalius reikalavimus atitinkančių užduočių, kurias prieš egzaminą paskelbė NŠA tame pačiame tinklapyje.

Be galo liūdna, jog mūsų mokyklinė matematika nusirito iki tokio lygio, jog iš mokinių tikimasi tik išmokti spręsti kelias dešimtis bandomojo egzamino užduočių ir sugebėti sąlygoje pakeisti kelis skaičius. Tai jau nebe matematika… Pakeisti skaičius jau spręstuose uždaviniuose moka bet kuris guvesnis penktokas“. Citatos pabaiga.

Ir apie tai šis matematikos mokytojas informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybę. Bet reakcijos jokios. Viskas gerai.

Šiandien keista yra viena, kodėl Lietuvos gyventojai tokie ramūs, kodėl jie leidžia tokias manipualiacijas, kodėl jie leidžiasi, kad jiems kabintų makaronus ant ausų.

Kodėl, tarkime, niekas iš praėjusių metų abiturientų, ypač iš neišlaikiusiųjų matematikos egzamino, nesikreipė į teismą? 5400 šeimų tiesiog nuleido galvas. Keli tūkstančiai šeimų sutiko geriau mokėti už studijas tūkstančius eurų, nes matematikos egzaminas yra lemtingas, gaunant arba negaunant valstybės finansuojamą studijų vietą, nei pasigilinti, ar jų vaikas tikrai nemoka matematikos ar kitos disciplinos, ar jam tiesiog nepasisekė valstybinių brandos egzaminų loterijoje.

Šis žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus Gintaro Sarafino komentaras perskaitytas per Žinių radiją