Gintaras Sarafinas. Nonsensai ir fiasko švietimo srityje nesibaigia

Šiame komentare aptarsime tik du šviežiausius įvykius, balansuojančius ant sveiko proto ribos, bet jų yra daugybė.

Taigi, birželio viduryje Seimo narė Jurgita Šiugždinienė pasiūlė dvejiems metams atidėti minimalaus slenksčio nustatymą, norint mokiniams iš 10 klasės pereiti į 11-tą, pagal jį dešimtokai per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus gavę mažiau nei keturis balus, negalėtų patekti į gimnazijų 11-as klases. Ir Seimas jau pritarė tai numatančiai Švietimo įstatymo pataisai. Atrodytų, na pasiūlė tai pasiūlė, gal reikėjo. Bet taip svarstyti galima tik nežinant aplinkybių. O jas žinant, iš nuostabos žandikaulis atvimpa.

Svarbu žinoti, kad sprendimą įvesti minimalų slenkstį mokiniams iš 10 klasės pereiti į vienuoliktą prieš dvejus metus įvedė pati Jurgita Šiugždinienė su savo komanda, kai dar buvo ministrė. Ji pati viską skubino, pati šį slenkstį įvedė nuo 2025 metų, pati aiškino, kad viskam pasirengta. Ir tik atsisveikinus su švietimo ministro postu, atėjo suvokimas, kad gal šiai reformai ir nepasirengta, ir pradedama ji, pasirodo, per anksti, ir ją apskritai reikia atidėti.

Pristatydama motyvus, J.Šiugždinienė aiškino, kad taip elgiamasi kad nekiltų naujų įtampų švietimo bendruomenėje, kartu politikė akcentavo, kad aptariamas termino pavėlinimas susijęs su psichologiniu klimatu visuomenėje.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Jurgita Šiugždinienė

Taigi, paprastai kalbant, pati pasiūlė, pati nulėmė šio sprendimo priėmimą, o paskui pati ėmė aiškinti, kad paskubėta ir pasiūlė jos pačios sprendimus keisti. Kaip visa tai atrodo iš šalies? Kaip nonsensas. Už vadybą tokiu atveju rašomas net ne dvejetas, o vienetas.

Kaip dar vienas nonsensas atrodo dar viena naujovė. Ir šiuo atveju už vadybą ir organizaciją vėlgi rašytinas neigiamas pažymys. Kalbame apie mokymosi visą gyvenimą skatinimą ir apie platformą Kursuok.lt.

Taigi, paprastai kalbant, pati pasiūlė, pati nulėmė šio sprendimo priėmimą, o paskui pati ėmė aiškinti, kad paskubėta ir pasiūlė jos pačios sprendimus keisti. Kaip visa tai atrodo iš šalies?

Ši platforma su didele pompastika pristatyta šių metų pradžioje. Tada aiškinta, kad tai vieno langelio principu veikianti vieninga tarpinstitucinė sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal suaugusiųjų švietimo mokymosi programas, sudaromos galimybės registruotis į įvairius mokymus, gauti valstybės finansavimą. Mokymosi krepšeliu, kuris siekia 500 eurų, gali pasinaudoti visi 18–65 metų dirbantys asmenys, jau įgiję kvalifikaciją ar turintieji aukštąjį išsilavinimą. Atrodo lyg ir neblogai.

O dabar pasiklausykime ką kalba vieno universiteto prorektorius: „Kursuok.lt tai dar vienas skandalais apipintas projektas. Šio projekto vertė net 32 milijonai eurų. Pamanę, kad tai gera idėja, savo programas suaugusiesiems pradėjo rengti tiek universitetai, tiek kolegijos, tiek profesinės mokyklos, tiek kitos mokymo įstaigos. Bet šių metų birželio 12 dieną, taigi dar net neįpusėjus metams, jau gavome pranešimą, kad pinigai baigėsi. Nors akivaizdu, bet neįtikėtina. Pinigais pasinaudojo tie, kurie apie šį projektą žinojo iš anksto, dar prieš jį paleidžiant. Jie suskubo parengti programas, startavo pirmieji ir išsėmė aruodus. Nors kai kurios programos su Kursuok deklaruotais tikslais nieko bendra neturėjo. Pavyzdžiui, mokymosi kepti kibinus programa ar nagų priauginimo programa, ar mezgimo programa. Universitetai ir kolegijos nuo rugsėjo pirmosios norėjo pasiūlyti kokybiškesnių ir reikalingesnių programų, bet paaiškėjo, kad pinigai baigėsi ir nebėra nei kam siūlyti, nei kaip siūlyti. Taigi, esame lengvame šoke, nes ir mes apgauti, ir žmonės apgauti. Ir taip startavus, aišku, kad pasitikėjimas šia programa pakirstas ir jį atgaivinti bus ypač sunku“. Citatos pabaiga.

Pabandžius ieškoti galų, paaiškėjo, kad Kursuok platformoje yra dviejų tipų kursai: vieni, kuriuos galima pakišti po fraze „Skaitmeninių kompetencijų tobulinimas“, o kiti – bet kokių kitų kompetencijų tobulinimas. Taigi, pinigai baigėsi būtent pastarosioms programoms. O skaitmeninių kompetencijų tobulinimo „kišenėje“ lėšų dar yra.

Nuo sausio mėnesio, tikėtina, kad pinigų atsiras ir antroje „kišenėje“, bet dauguma žmonių to nei supras, nei gilinsis. Įsivaizduokime paprastą žmogų, kuris nori pasimokyti ar pasitobulinti bet kurioje neskaitmeninėje srityje: patenka jis į programą Kursuok.lt liepos, rugsėjo, lapkričio ar gruodžio mėnesiais, bet mato, kad savo svajonės įgyvendinti negali, ką tuomet jis darys? Na sakys: „Ačiū, viso gero“.

Tai yra charakteringas pavyzdys, kaip geros idėjos ir projektai būna sukompromituojami lygioje vietoje. Ir tai tikriausiai koks trisdešimtasis projektas, ties kuriuo galima kabinti iškabą „reforma, kuriai pasirengta prastai“. Todėl pradžioje komentaro ir kalbėjome apie užkeikimą: atrodo, švietime tiek žadama, tiek kalbama, tiek daroma, o galiausiai nei pačiam pasižiūrėti, nei kitam parodyti. Bet labai aišku, kodėl mums nesiseka. Todėl, kad visos reformos ir projektai paremti kultiniu žodžių junginiu „pinigų įsisavinimas“.

Šis žurnalo „Reitingai“ redaktoriaus Gintaro Sarafino komentaras perskaitytas per „Žinių radiją“