Net vaikų šiandien dar neturintys vilniečiai gerai nutuokia, kas jų laukia ateityje. Jei iš esmės niekas nesikeis, sulaukti vietos valstybiniame darželyje ir toliau bus „loterija“, o privačių bus nedaug ir jie liks sunkiau „įkandami“.
Tėvų prieškaištai pagrįsti. Ypač tų, kurie pastarosiomis savaitėmis išbandė garsiąją Vilniaus savivaldybės elektroninės registracijos darželiuose sistemą. Ar dėl vietų darželiuose iš tikrųjų vykdomi aukcionai? Klausimas tiems, kas tokias veiklas tiria.
Suprantame, kodėl viskuo nusivylę tėvai Vilniaus merui A.Zuokui palinkėjo „labanakt“. Vis dėlto liberalai siūlytų imtis veiksmų – matome 5 žingsnius, kad Vilniuje dar šiais metais atsirastų daugiau darželių ir daugiau vietų juose. Siūlome spręsti problemą čia ir dabar, o ne po kelerių metų, kai dabartiniai darželinukai sėdės mokyklos suole.
Siūlome spręsti problemą čia ir dabar, o ne po kelerių metų, kai dabartiniai darželinukai sėdės mokyklos suole.
1. Jei norime greitų permainų, būtina orientuotis ne į pavienių brangių darželių statybą. Tik priminsiu, kad Vilniaus savivaldybė yra užsimojusi įkurti du naujus darželius už 30 milijonų litų, kurie neabejotinai didesnę naudą atneš statybininkams nei vaikų tėvams. Šiuos du darželius galės lankyti tik apie 400 vaikų, o poreikis yra keleriopai didesnis.
Todėl siūlome savivaldybei skirti subsidijas darželiams tinkamoms patalpoms nuomoti. Vilniuje, o taip pat ir kituose miestuose, kur labiausiai trūksta vietų darželinukams, yra pakankamai pastatytų ar statomų biuro ir gyvenamųjų patalpų. Statybos įstatymo pataisos ir supaprastintos higienos normos leistų pajudėti iš vietos. Tai nėra naujiena – skandinavai jau yra išbandę tokią tvarką ir vietovėse, kur trūksta ugdymo įstaigų, turi nedidelius, bet šiuolaikiškus darželius.
2. Siūlome tikslingai skirstyti lėšas ugdymui, savivaldybėse suformuojant ikimokyklinuko krepšelį. Šiuo metu vienam ikimokyklinukui valstybė skiria 2.555 tūkst. litų per metus, t. y. krepšelis sudaro 213 litų per mėnesį. Žvelgiant į nevalstybinius darželius – tai sudaro apie 23 proc. darželio gaunamų lėšų už ikimokyklinuką. Jeigu savivaldybė skirtų papildomų lėšų ikimokyklinukui, tarkime, iki 300 Lt per mėnesį, šia suma sumažėtų mokestis privačiuose darželiuose. Tokiu būdu daugiau tėvų galėtų leisti savo vaikus į privačius darželius.
3. Siūlome pritaikyti šiandien savivaldybės nenaudojamas jai priklausančias patalpas ir konkurso keliu už minimalų nuomos mokestį paskatinti privačią iniciatyvą steigiant naujas darželių grupes. Tokių patalpų netrūksta ir tai būtų geresnis sprendimas, nei atidaryti darželių grupes jau veikiančiose mokyklose. Patirtis rodo, kad pastaroji praktika sutrikdo vaikų ugdymo procesą.
4. Siūlome statyti lengvų konstrukcijų darželius. Galime pasinaudoti Rygos miesto patirtimi įkuriant laikinus darželius tose vietovėse, kur yra poreikis. Be gigantiškų užmojų, racionaliai skaičiuojant mokesčių mokėtojų lėšas savivaldybei priklausančioje žemėje per kelis mėnesius galėtų atsirasti dešimtys tokių darželių.
Siūlome statyti lengvų konstrukcijų darželius. Savivaldybei priklausančioje žemėje per kelis mėnesius galėtų atsirasti dešimtys tokių darželių.
5. Siūlome tinkamai panaudoti Tikslines infrastruktūros plėtros fondo lėšas. Jau keleri metai į savivaldybės specialią sąskaitą yra kaupiamos lėšos: už kiekvieną naujos gyvenamosios statybos kvadratinį metrą į fondą yra pervedama 30 litų. Šios lėšos turėtų būti nukreiptos darželių grupėms kurti būtent ten, kur pastatyti nauji gyvenamieji namai. Jau turime puikų pavyzdį Bukčiuose, kur daugiabučio namo pirmajame aukšte įkurtos dvi darželio grupės.
Taigi – gairės būtiniems sprendimams aiškios. Pasirinkimas, atrodo, taip pat paprastas. Klausimas, ar Vilniaus miesto valdžia turi noro daryti sprendimus? Nes atėjo laikas susirūpinti ne tik tuo, kad darželiuose vaikams fiziškai pakaktų vietų. Dar yra ir ugdymo kokybė.
Faktas, kad daugiau nei dešimt darželių Vilniuje šiandien veikia perpildyti, visai neatsižvelgiant į pedagogų galimybes ir vaikų poreikius. Tai irgi „prašosi“ sprendimų. Turint aiškius prioritetus ir ryžto dirbti nesiblaškant sulauktume teigiamų permainų.
Gintaras Steponavičius yra Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas, Seimo narys
