Jeigu važiuojant automobilių sraute akis užkliūna už neįprastu greičiu ar trajektorija judančios mašinos, beveik gali būti tikras – jo šeimininkas „skrolina“. Nežinau, bet mano galva, naršymas telefone vairuojant –alternatyvus įkapių prisimatavimas, o ieškojimas internete kur pastatytas tas trikojis, šį tragikomišką absurdą dar padidina kubu. Apie eismo saugumą šiuokart patylėsiu.
Ir vis dėl to, kodėl Lietuvoje atsirado tie nelabieji trikojai? Atsakymas bauginančiai banaliai paprastas – lietuviai automobiliais „skraido“, ne važiuoja. Greičio nesilaikymas lemia net kas trečią eismo įvykį. Tarp jaunų vairuotojų net 50% pažeidimų - dėl greičio. Problema? Taip!
Kodėl tada spjaudome ant veidrodžio? Reikalaujame žinoti konkrečias trikojų statymo vietas, kuriose apsimestume tuo kuo iš esmės nesame. Beje, kažkokių oficialių įspėjamųjų ženklų čia ir nepastatysi, nes trikojai yra mobilūs (o KET juodu ant balto nurodo, kad tokie ženklai statomi tik prieš stacionarius). Įdomiausia yra tai, kad jei prieš matuoklius nėra įspėjamųjų ženklų, jų efektyvumas, matuojant surinktomis baudomis, padidėja 5 kartus. Todėl ir klausimas jau nebe retorinis – ką iš tiesų norime apgauti: policiją ar likimą?
Gal tik toks psichologinis momentas yra. Gyvename pasaulyje, kuriame vis daugiau kontrolės, o mutavęs „Didysis brolis“ vis dažniau žmonėms aiškina ką ir kaip reikia daryti. Tik kaip tą skeptišką tautietį įtikinti, kad esminis trikojo noras yra vairuotojų kultūros kėlimas, o ne biudžeto pildymas baudomis. Kaip sakoma, gerais norais pragaras grįstas: duok die neteisūs yra tie skeptikai socialinėje medijoje tiražuojantys „pagrindinę trikojo paskirtį“ - surinkti maksimalų kiekį baudų pamirštant eismo saugumo prioritetą.
Gyvename pasaulyje, kuriame vis daugiau kontrolės, o mutavęs „Didysis brolis“ vis dažniau žmonėms aiškina ką ir kaip reikia daryti.
Peno tokiems samprotavimams suteikia vis dar dažni, ir vis dar itin „valdiški“ kai kurių pareigūnų pamąstymai šia tema. Štai vienas komisaras samprotauja, „kad greitas važiavimas yra prabanga, o už prabangą reikia mokėti”. Kitas, gal net visų trikojų ir dvikojų greičio fiksuotojų viršininkas, į žurnalistės klausimą apie greičio viršijimo ribą apskritai neatsakė. Išsisuko nuo klausimo taip, tarsi rengtųsi rinkimams į Seimą. O žinant tautiečių pasitikėjimo valdžia resursą, bet kuri gera, bet prastai pristatyta naujiena dažniausiai virsta dar viena sąmokslo teorija.
Tačiau, jeigu tai tiesa, kaip paklausė žurnalistė, jog trikojai fiksuos, o policija baus leistiną greitį viršijus 20 km/h ir daugiau, tai, mums, vairuojantiems, pravartu prisiminti, kad greičio viršijimas nuo 21 iki 30 km kainuoja nuo 30 iki 90 €. „Šūvis“ virš 50 km/h. atsieis minimalia mėnesio alga – nuo 450 iki 550€, o vairuotojo pažymėjimas nukeliaus į komisaro stalčių. Ten jis gali užsibūti nuo mėnesio iki pusės metų. O po to dar laukia išbandymo kursai: ar moki vairuoti, ar nepamiršai KET, ar ateityje tapsi pavyzdingu vairuotoju, ar prieš sėsdamas prie vairo sukalbi 10 sveikų marijų ir t.t.
Mano mylimoje Klaipėdoje šią tolerancijos ribą pamažino. Iki 15-os kilometrų. Nežinau, gal ir visoje Lietuvoje ji pamažinta. Bus matyti iš to, kai pradėsime pildyti valstybės biudžetą. Baudomis. Jau greitai. Nuo pirmadienio.
Prieš mėnesį vienoje televizijos laidoje sakiau, kad trikojų darbo vietas reiktų žymėti laikinais kelio ženklais. Juk policijos reido vietos tokiais ženklais pažymimos ir vis tiek girti atvažiuoja. Ne vienas, o keli. Taip ir čia. Žymėk darbo vietą, vis tiek „greitas ir įsiutęs“ - paklius. Tačiau dabar galvoju, kad gal ir klydau. Nereikia valdžiai išlaidauti. Tuo pasirūpins paslaugūs tautiečiai: štai Kaune priešais trikojį pastatė mikriuką, o Klaipėdoje prieš trikojo darbo vietą paguldė dviratį su plakatu, kur raudonai ir riebiai nupieštas skaičius - 50. Išradingumo ribos dar nepasiektos.
Ir dar. Anądien iš Seimo grįžau į tą pačią Klaipėdą ir nesupratau, kodėl mašinų srautas Šilutės plentu juda neįprastai lėtai. 50 km/h ir ne daugiau. Pasirodo, viskas paprasta. Pasiekė žmonių sąmonę tai, jog čia jau dirba vienas iš 4 uostamiesčio trikojų (tokių per Lietuvą -37). Kita vertus, Klaipėdoje nelabai daug yra tų vietų, kur trikojis veiktų pagal paskirtį. Ir čia matau bėdą, kad greičio viršijimas persikels į kitas gatves.
Ir dar, jau visai pabaigai noriu pasakyti, kad visos priemonės geros, kurios mažina avaringumą: mažėja žuvusiųjų ir sužeistų avarijose. Tik kol avaringumą pulta mažinti su trikojais, šalyje mirtis tebešienauja pėsčiuosius. Kol keičiame trikojo lokaciją - pro šalį pravažiuoja bent du girti vairuotojai.
O problemos Lietuvos keliuose lieka tos pačios: greitis, pėsčiųjų mirtys, alkoholis. Todėl vairuokime taip, kad nereikėtų papildomai kvaršinti galvos, koks priekyje stovi greičio matuotojas - dvikojis ar trikojis.
Gintaras Vaičekauskas yra Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.
