Iš esmės tokie žmonės kaip ji, kūrė Lietuvą anuomet. Tokie žmonės kaip ji, kaip jūs - dabarties menininkai, mokytojai, gydytojai, verslininkai ar tarnautojai, kuria Lietuvą ir šiandien: darbštūs, atkaklūs ir kūrybingi.
Lietuva visuomet buvo geografinėje kryžkelėje tarp Vakarų ir Rytų kultūrų. Čia nuolat vyko karai, ne veltui istorikų buvome vadinami kraujo prisigėrusia žeme.
Nepaisant to, šiandien Lietuva priklauso stipriausių valstybių klubams: ES, NATO, EBPO. Esame energetiškai, ekonomiškai ir moraliai nepriklausomi. Esame klestinti šalis. Lietuva yra sėkmės istorija. Manau, mano prosenelė Genovaitė, žiūrėdama į mus iš dangaus, mumis didžiuojasi.
Tačiau geografinė mūsų vieta nesikeičia. Agresyvus kaimynas iš rytų nuolat galanda nagus. Pastarojo meto pasaulinėje saugumo tvarkoje matomi tektoniniai lūžiai kelia nerimą. Tai reiškia, kad ramybės nebus. Todėl negalime užsiliūliuoti tik gerovės valstybės kūryboje. Šiandien esminis uždavinys – užaugti ir sustiprėti drauge su NATO partneriais ir visa demokratine Europa.
Turime kuo didžiuotis – pastaraisiais metais padvigubinome gynybos finansavimą, bet šiandieninės aplinkybės verčia judėti dar greičiau. Europa pristatė galimybes skolintis 800 mlrd. eurų. Tai lengvina mūsų uždavinius, bet nepašalina mūsų atsakomybės. Turime suprasti, kad savo laisvės kalviai pirmiausiai esame mes patys.
Ir mums turi pavykti. Atsarginės Tėvynės nėra. Vos prieš metus susitelkėme ir suformavome Gynybos fondą, suradome naujus pajamų šaltinius. Šiandien ambiciją gynybai didiname drauge su visa Europa. 5-6 proc. BVP yra labai didelės lėšos. Todėl laukiame, bet kol kas nesulaukiame naujos Vyriausybės iniciatyvos burti visuomenę naujiems uždaviniams. Esame pasirengę dirbti kartu dėl reikalingų sprendimų.
1938 metais, kai kaupėsi tamsūs debesys, mano prosenelė neprašė naujų mokesčių lengvatų, nelaukė nemokamos žąsies kalėdiniams pietums. Ji įstojo į Šaulių sąjungą ir drauge su sūnaus mokyklos bendruomene pirko šautuvą Lietuvos kariuomenei.
Tad ir mes turime įsitraukti į Tėvynės saugumo statybą: finansais, darbais, atsidavimu. Mūsų tėvai, seneliai ir proseneliai įskiepijo mums šį įsipareigojimą. Kuriame Lietuvą ne tik sau, bet ir savo vaikams ir anūkams.
Nenuvilkime jų. Tėvynės labui!
