Tokie duomenys apie varganą ES lėšų įsisavinimą atveria klausimą: kodėl susidarė tokia situacija ir kaip iš Europos ateinančios lėšos yra panaudojamos. Premjeras tikisi, kad ateinantys pinigai bus investuoti, o ne „įsisavinti“, tačiau tuo pačiu metu su nerimu stebime chrestomatinio pavyzdžio: 31 mln. eurų iš Europos socialinio fondo ir 2,7 mln. eurų iš Lietuvos biudžeto finansuojamo projekto „Atrask save“ skandalingą įgyvendinimą.
Tikslai skamba gražiai: didesnis jaunimo užimtumas, kad liktų mažiau nesimokančio ir nedirbančio jaunimo. Tačiau realybė atrodo kitaip. Parama jaunimui vykdoma dviem etapais: projektas „Atrask save“ ir „Naujas startas“. Kol nepraėjai pirmo etapo, tol negali dalyvauti antrame.
Jau ne viena publikacija žiniasklaidoje apnuogino pirmojo etapo beprasmybę: planuojamas didesnis dalyvių skaičius nei iš viso yra jaunų bedarbių, darbdaviai kritikuoja ne tik projekto struktūrą, bet ir turinį; o dalyvaujantis jaunimas dalinasi nuotraukomis, kaip paskaitų metu lošia kortomis.
Apie tikslingumą spręskite patys. Štai pavyzdžiui, savo ateities formavimo motyvaciniams renginiams numatyta net 2,21 mln. eurų, išvažiuojamiesiems renginiams savęs įsivertinimui – 1,86 mln. eurų, nepasirengusių darbo rinkai grupiniams užsiėmimams – 3,97 mln. eurų ir t.t. Didžiąją dalį konkursų mokymams rengti laimėjusios įmonės „Inlinen“ ir „ETKC“ nėra įsipareigojusios, kad po jų suteiktų mokymų kokia nors dalis programos dalyvių turi pradėti dirbti. Rezultate įsidarbina vos 9 proc. projekte dalyvavusių jaunuolių. Daugiausiai jų įdarbinusi įmonė – UAB „Maxima“...
Nors beveik niekas šiame procese nemato prasmės, tačiau Darbo biržos vadovė savo pavaldinius vis dar intensyviai ragina motyvuoti jaunus bedarbius „atrasti save“ projekto rėmuose. O tie rėmai atima ne taip jau ir mažai: nuo 2 iki 4 mėnesių, skirtų pseudomokslams.
Ir tokiu būdu ne tik švaistomos europinės lėšos nereikalingoms paslaugoms, tačiau jauni žmonės paprasčiausiai gaišinami. Nes norėdami gauti tikrai naudingas antrojo etapo projekto „Naujas startas“ paslaugas, tokias kaip profesinis mokymas, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas ar įdarbinimas subsidijuojant, jie privalo atsėdėti kelis mėnesius niekam nereikalingose pirmojo etapo veiklose.
Kai sužinai, kad norėdamas įgyti profesiją turėsi kelis mėnesius prieš tai dalyvauti motyvaciniuose renginiuose „Formuok savo ateitį pats“, tai gali praeiti ir bet koks noras mokytis. Abejoju, kad Europos socialinio fondo paramos tikslas – gaišinti jaunų žmonių laiką bereikšmiais pokalbiais.
Socialinių įgūdžių lavinimas reikalingas dalykas, tačiau toli gražu ne visi jauni žmonės šių įgūdžių stokoja. Todėl prievartinis visų jaunuolių nukreipimas į pirmojo etapo veiklas yra perteklinis ir darantis daugiau žalos nei naudos.
Tačiau paklausus kokių veiksmų ketinama imtis, kad nebūtų tuščiai barstomi europietiški milijonai, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bejėgiškai skėsčioja rankomis. Stabdyti negalima, nes reikės grąžinti pinigus.
Taip išeina, kad geriau prievarta 4 mėnesius motyvuoti ir taip motyvuotus jaunus žmones. Nes juk milijonus įsisavinti reikia. O žvelgiant į dabartinius ES fondų panaudojimo tempus, kyla pagrįstos abejonės ir dėl būsimų projektų įgyvendinimo kokybės. Belieka spėlioti, ar nebus paskutinė ES parama įsisavinta tiesiog kažkaip ir kažkur, vietoj realių investicijų į Lietuvos ateitį.
Dr. Gintarė Skaistė yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė.
