Tai suprato skandinavai, kurių besimokančiųjų dalis nuo visos darbo jėgos yra viena didžiausių pasaulyje. Tai bando išaiškinti ir ES politiniai dokumentai, bylojantys apie mokymąsi visą gyvenimą.
Tačiau Lietuvoje suaugusiųjų besimokančiųjų dalis yra viena mažiausių bendrijoje. Tradiciškai susiklostė, kad studijų laikais įgytas diplomas yra šventas reikalas ir tolimesnis tobulėjimas tampa labiau nusistebėjimą keliančia išimtimi nei taisykle. Galite paklausti, kodėl tai svarbu?
Aukštų įgūdžių darbuotojų reikės vis daugiau
Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP) dar 2010 metais sudarė prognozę, kokius įgūdžius turinčių darbuotojų daugiau reikės ateityje. Jų numatomoje perspektyvoje iki 2020 metų aukšto lygmens įgūdžių darbuotojų poreikis ES išaugs nuo 29 iki 35 proc.
Vidutinio lygmens – išliks apie 50 proc., tuo tarpu žemus įgūdžius turinčių darbuotojų poreikis sumenks nuo 21 iki 15 proc. Todėl norint išlikti reikalingu ir vertinamu darbo rinkoje, savo gebėjimus bei žinias būtina pritaikyti šiandienos ar net rytojaus poreikiams.
Tuo tarpu pagal CEDEFOP 2015 metų ataskaitos duomenis, Lietuva drauge su kitomis Baltijos kaimynėmis, Bulgarija, Rumunija bei Čekija yra tarp ES šalių, kuriose yra didžiausias atotrūkis tarp turimų ir reikalingų įgūdžių. Tai gyventojų gerovės augimui keliantis nerimą rodiklis, nes žemas reikalingų kompetencijų lygis neigiamai įtakoja ir darbo našumą.
Todėl vienas iš pagrindinių vyriausybės uždavinių – padėti darbuotojams ir įmonėms įsisavinti naujas technologijas bei pereiti iš žemo ar krintančio į augančio ar aukštesnio produktyvumo ekonomines veiklas.
Akivaizdu, kad vien tik gyventojų kompetencijų ugdymas savaime nesukurs daugiau bei geresnių darbo vietų, tam turi būti suformuota palanki ekonominė ir socialinė aplinka. Tačiau padidinus paklausius įgūdžius turinčių darbuotojų skaičių, augant jų darbo našumui, didėtų įmonių konkurencingumas. Augant šalies ekonomikai, mažėjant nedarbui, siekiant išsaugoti esamus darbuotojus didėtų ir darbo užmokestis.
Nuolatinis mokymasis – sėkmingo šalies vystymosi prielaida
Kitų šalių sėkminga patirtis rodo, kad gyventojų įgūdžių plėtra gali būti efektyvus darbo našumo ir užimtumo augimo katalizatorius. Tačiau tam vyriausybė turi ne tik išspręsti dabartinių įgūdžių pasiūlos ir paklausos skirtumo problemą, bet ir padėti darbuotojams bei įmonėms prisitaikyti prie pokyčių pasaulinėje rinkoje.
Tuo tarpu, ilgalaikėje perspektyvoje vyriausybei labai svarbu numatyti kokių kompetencijų darbdaviams reikės ateityje ir sudaryti galimybes jas įgyti.
Kalbant apie įgūdžių ir kompetencijų didinimą valstybės mastu, Tarptautinė darbo organizacija (ILO) išskiria dar vieną labai svarbų šalutinį efektą. Jų teigimu, efektyvi įgūdžių ugdymo ir pripažinimo politika ne tik skatina darnų šalies ekonomikos augimą, bet ir palengvina darbuotojų perėjimą iš „šešėlio“ į formalią darbo rinką.
Lietuvoje neformalios ekonomikos mastai yra vieni didžiausių ES, o skaidrėjimo tempai – vieni lėčiausių. Reikalingų įgūdžių suteikimas gyventojams sustiprintų jų derybines pozicijas darbdavių atžvilgiu. Kartu su darbo pajamų apmokestinimo mažinimu tai galėtų tapti viena iš efektyvių priemonių mažinti „šešėlinę“ ekonomiką mūsų šalyje.
Mokslininkai plačiai analizuoja ryšius tarp išsilavinimo, įgūdžių, produktyvumo ir ekonominio augimo. CEDEFOP duomenimis, Europoje 1 proc. padidinus mokymo dienų skaičių produktyvumas išauga 3 proc. Tyrimų centras teigia, jog 16 proc. produktyvumo didėjimo sudaro darbo jėgos apmokymų nulemtas augimas.
Savo ruožtu, produktyvumas tampriai susijęs su vidutiniu atlyginimu. Tai matoma netgi atskiruose ekonominiuose sektoriuose. Lietuvoje veiklose, kuriose pasiektas didžiausias darbo našumas, nustatytas ir didžiausias darbo užmokestis (finansinė ir draudimo veikla; nekilnojamo turto operacijos). Veiklose, kuriose buvo pasiektas mažiausias darbo našumas taip pat buvo mokamas mažiausias darbo užmokestis (žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė; meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo veikla, namų ūkio reikmenų remontas ir kitos paslaugos).
Todėl vienas iš pagrindinių vyriausybės uždavinių – padėti darbuotojams ir įmonėms įsisavinti naujas technologijas bei pereiti iš žemo ar krintančio į augančio ar aukštesnio produktyvumo ekonomines veiklas. Vienas iš pavyzdžių, žemiausią produktyvumo lygį turintis žemės ūkio sektorius.
Pastaruoju metu jame vykstantis ūkių stambėjimas ir efektyvinimas mažina darbo jėgos poreikį. Tuo pačiu, mažieji ūkiai tampa visiškai nekonkurencingi globalioje rinkoje. Siekiant šalies ekonominio augimo, juose dirbančius žmones privalu nukreipti į kitas veiklas perkvalifikavimo kaštus perkeliant ant valstybės pečių.
Juk produktyvumo augimas nėra savitikslis. Tai priemonė gerinti darbuotojų gyvenimą, įmonių tvarumą, skatinti socialinę sanglaudą ir ekonominę plėtrą.
Nuoseklios mokslinimo sistemos tampa būtinybe
Politikai pastaruoju metu pripažįsta, jog švietimo, profesinio ugdymo, aukštojo mokslo sistemos Lietuvoje nebeatitinka šiandienos iššūkių, tačiau keičiantis svarbu suvokti paties mokymosi esmę – jog įgūdžiai kaupiasi vienas ant kito.
Todėl labai svarbūs yra pirminiai raštingumo ir skaičiavimo, bei elementarūs gebėjimo mokytis įgūdžiai įgaunami dar mokykloje. Investicijos į vaikų ugdymą yra ilgalaikės, tačiau be jų sunku tikėtis gerų rezultatų suaugusiems ateityje įgaunant reikalingas kompetencijas.
Jauniems žmonėms, pereinantiems iš mokyklos į darbo rinką, svarbu įtvirtinti įgytus pamatinius įgūdžius bei suteikti darbui reikalingų žinių ir patirties. Tuo tarpu jau dirbantys ir vyresnio amžiaus asmenys turėtų palaikyti ir atnaujinti turimas kompetencijas bei įgyti naujas atsižvelgiant į šiandienos iššūkius. Tam svarbu ne tik suteikti žinias, bet ir oficialiai pripažinti per gyvenimą savarankiškai įgytas kompetencijas.
Todėl ILO, išanalizavusi situaciją ES šalyse, siūlo ne lopyti atskiras dalis, bet sukurti vientisas, nuoseklias mokslinimo sistemas, kurios apimtų pagrindinį švietimą, profesinį mokymą, įėjimą į darbo rinką ir mokymąsi visą gyvenimą.
Jų nuomone, tai užtikrintų geresnį ryšį tarp žmonių įgūdžių, užimtumo, darbo produktyvumo, šalies vystymosi greičio ir garantuotų orų atlyginimą dirbantiesiems. Todėl norint sėkmingai paruošti gyventojus bei įmones naujoms galimybėms ir neišvengiamai technologinei kaitai, tokios mokslinimo sistemos formavimas ir plėtra privalo tapti neatsiejama nacionalinės strategijos dalimi.
Sėkmingai įgyvendinta Lietuvos vystymosi strategija, paremta geresne švietimo kokybe ir prieinamumu, skatintų naujų ir geresnių darbo vietų kūrimąsi per inovacijų, produktyvumo augimą, technologinius pokyčius, investicijas, ekonomikos diversifikaciją ir konkurencingumą.
Gintarė Skaistė yra ekonomikos mokslų daktarė, TS-LKD tarybos narė
