Parlamentarai, žiniasklaida ir įvairūs ekspertai ėmė atidžiau nagrinėti skaičius, kuriuos pateikia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Organizacija, apie kurią pirmą kartą išgirdo ir sužinojo nemaža dalis Lietuvos gyventojų.
Nors daugiausiai aptariami alkoholio suvartojimo duomenys, tačiau ta pati PSO pateikia ir kitų įdomių tyrimų, kuriuos sunku palyginti su alkoholio suvartojimo skaičiais, bet palyginkime.
Tiek daug geriantys tautiečiai turėtų būti kone kasdien pagiringi, tingūs ir vangūs. Tačiau pagal Sveikatos apsaugos ministerijos PSO teikiamus duomenis yra atvirkščiai.
Skaičiavimo metodika
Logiškai mąstant, tiek daug geriantys tautiečiai turėtų būti kone kasdien pagiringi, tingūs ir vangūs. Tačiau pagal Sveikatos apsaugos ministerijos PSO teikiamus duomenis yra atvirkščiai.
PSO turi standartizuotą metodiką, pagal kurią duomenis teikia visos šalys. Metodikoje nurodyti minimalūs reikalavimai pagal amžiaus grupes.
5–17 metų vaikai ir jaunimas turėtų bent 60 minučių per dieną skirti vidutinio – didelio intensyvumo fizinei veiklai. Didžioji dalis kasdienio fizinio aktyvumo turėtų būti aerobinio pobūdžio.
18–64 metų amžiaus gyventojai per savaitę turi skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobiniam fiziniam aktyvumui arba 75 minutes energingam intensyviam aerobiniam fiziniam aktyvumui. Vieno užsiėmimo trukmė turėtų būti mažiausiai 10 minučių. Raumenys turi būti stiprinami įtraukiant pagrindines raumenų grupes ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę.
Analogiškos rekomendacijos taikomos ir vyresniems nei 65 metų gyventojams.
Skaičiai verčia iš koto
Tyrimus fizinio aktyvumo srityje PSO atlieka kas kelerius metus. Todėl galime panagrinėti 2014 m. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktus skaičius.
PSO į atskiras grupes išskiria vyrų ir moterų fizinį aktyvumą. Pagal bendrą vyrų ir moterų suminį procentą, tenkinantį PSO rekomendacijas, – 80,4 proc. Lietuvos gyventojų tenkina PSO keliamus fiziškai aktyvaus gyvenimo rodiklius.
Jeigu nagrinėtume atskirai vyrų fizinį aktyvumą, tai 18–75 metų amžiaus grupėje Lietuvos vyrai atrodo geriau nei moterys. 82,9 proc. Lietuvos vyrų atitinka pagarsėjusios tarptautinės organizacijos standartus.
Analogiškoje moterų amžiaus grupėje gerojo fizinio aktyvumo procentas siekia 78,5. Jeigu statistika ir medicina nemeluoja, tai didesnis fizinis aktyvumas turėtų lemti ir ilgesnę vyrų gyvenimo trukmę. Nors, deja, taip nėra.
Palyginus du nepalyginamus statistinius rodiklius kyla pagrįstas klausimas – statistika ar sveiku protu derėtų remtis priimant politinius sprendimus.
Ministre, tai kaip čia taip išeina – ir lakam, ir krutam kaip arkliai?
Gintautas Dulskas yra pilietinių iniciatyvų sumanytojas ir įgyvendintojas, komunikacijos specialistas.