Praėjusią 2020-ųjų vasarą Švietimo, sporto ir mokslo ministerija skyrė 3,5 mln. eurų ES paramos lėšų, kad dar 2021 metais Alytuje, Marijampolėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, Tauragėje ir Utenoje pradėtų veikti regioniniai atviros prieigos centrai, o už dar 5 mln. eurų 2022-2023 metais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje atsidarytų metodiniai centrai. Šie centrai sudarys naują STEAM ugdymo centrų tinklą. Juose bus sukurta ir išplėtota infrastruktūra 7-12 klasių moksleiviams ugdyti šakines mokslo, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos žinias (STEAM yra angliškų terminų „science“, „technology“, „engineering“, „arts“, „math“ santrumpa). Šių šakų bazinės žinios ir patirtys yra svarbios visiems pagrindinę mokyklą (7-9 klases) baigusiems moksleiviams – net ir humanitarinius mokslus vėliau aukštesnėse klasėse besirenkantiems moksleiviams.
Gera matyti, kad tinklas jau kuriasi – net karantino sąlygomis pirmieji centrai jau pradėjo veiklą. Štai Šiauliuose, VU Švietimo akademijos bazėje įsikūręs centras kad ir nuotoliniu būdu, tačiau jau organizavo paskaitas, įtraukė moksleivius, ugdė mokytojų žinias, teikė metodinę pagalbą. Vilniuje prasidėjo dar sovietiniais metais statyto planetariumo rekonstrukcija ir jame 2022 metais turėtume pamatyti bene didžiausio metodinio centro veiklos startą.
Lietuvos inžinerines ir technologijų įmones jungianti LINPRA taip pat daug dėmesio skiria švietimo kokybės gerinimui. Paruoštos dvi mobilios STEAM laboratorijos – Infomobiliai. Tai tarsi mobilios mokymų bazės mokykloms, kurios dar neturi STEAM laboratorijų. Tai galimybė suprantamai supažindinti su inžinerijos ir technologijų pramonės darbo vietomis bei specialistus ruošiančiomis mokymo įstaigomis. Infomobiliuose įrengtos specialios mokymo priemonės, mobili įranga leidžia STEAM ugdymą vykdyti ir praktinius įgūdžius formuoti nuvykus į praktiškai bet kurią šalies mokyklą. Suprantama, karantino metu ši iniciatyva sustojusi, tačiau jau rudenį startuos vėl.
Būtent tai – kokybiško STEAM ugdymo užtikrinimą visiems šalies moksleiviams akcentuoja „Kurk Lietuvai“ parengta ataskaita „STEAM ugdymas Lietuvoje: atviros prieigos centrų steigimas ir bendradarbiavimas“. Joje skaičiuojama, jog vien 7-ių regioninių centrų teritorijoje 7-12 klasėse mokosi daugiau nei 62 tūkst. moksleivių. Per metus kuriami centrai turėtų „aptarnauti“ 27 tūkstančius. Tad likusiems praktinių įgūdžių ugdymas turi būti užtikrinamas kitais būdais, ne per regioninių centrų paslaugas. Juk, pavyzdžiui, Zarasų, Kelmės, Elektrėnų ar Jurbarko moksleiviai yra vienodai svarbūs būsimi Lietuvos inžinieriai bei technologai, ar ne?
Vertas dėmesio ir įdomus Rokiškio pavyzdys, kai su vietos verslininkų pagalba bei privačios mokyklos kūrėjos iniciatyva įkurtas vietos STEAM centras. Ši iniciatyva kaip neformaliojo ugdymo būrelis startavo dar 2019 metais ir rado savo veiklos nišą, kurią palaiko vietos bendruomenė ir verslas.
Ministerija planuoja, kad STEAM tinklo centrai sutelks savivaldybių, mokslo, studijų, verslo ir ministerijos pastangas, taps inovacijų kūrėjų centrais, atviru kiekvienam mokiniui, studentui, mokytojui, mokslininkui ar verslininkui. Kad tai taptų realybe, reikia svarstyti, kaip į centrų valdymą įtraukti vietos bendruomenių lyderius, verslo atstovus. Juk būtent regiono specifikos suvokimas gali užtikrinti sėkmingą bendradarbiavimą, vietos verslo įmonių, nevyriausybinių organizacijų įsitraukimą. Galima būtų svarstyti apie regioninių centrų valdybų sudarymą, kuriose veiktų tiek centrinės ir vietos valdžios, mokymo įstaigų ir verslo deleguoti atstovai. O nacionaliniu lygiu centrų veiklą galėtų koordinuoti viso tinklo taryba, kurioje dirbtų trijų šakinių ministerijų, aukštųjų mokyklų ir asocijuotų verslo struktūrų atstovai.
LINPRA remia ir palaiko STEAM tinklo plėtrą, visokeriopai prisidės prie steigiamų centrų veiklos, tačiau šis tinklas turėtų būti integruotas su kitomis Lietuvoje veikiančiomis STEAM ugdymo iniciatyvomis ir kartu siekti užpildyti inžinerinio bei technologinio ugdymo spragas. Taip valstybė, aukštojo mokslo įstaigos ir verslas efektyviau užtikrintų visų (!) jaunų žmonių galimybes praktiškai patirti, bandyti, išmokti naudotis aukštos kokybės įranga, susipažinti ir su aukštos kvalifikacijos specialistais, ir mokytojais. Juk būtent pagrindinėje mokykloje mokiniai ir gali asmeniškai patirti bei patikrinti – kuri veikla juos traukia, kurias specialybes verta rinktis aukštesnėse klasėse, kur planuoti tęsti studijas po mokyklos.
