Dalį padarytos žalos gamtai atsveria išgaunamas hidroenergijos švarumas, nes viena kilovatvalandė hidroenergijos sutaupo apie 0,3 kg anglies, reikalingos tam pačiam kiekiui elektros pagaminti. Taigi dėka Kauno hidroelektrinės kasmet išvengiame dūmų, gaunamų kūrenant 125 tūkt.t. akmens anglies.
Nors po šios dovanos praėjo beveik šešiasdešimt metų tarp mokslininkų vis dar nėra vieningos nuomonės ar žodį dovana reikia rašyti kabutėse ar be jų. Sunku objektyviai vertinti kiek visa tai paveikė Lietuvos landšaftą, iškirsti būsimųjų marių dugne miškai, čia išnyko ir kaip evoliucionavo išlikusi flora ir fauna, bet tai jau istorija.
Neišnaudojimas tokio milžiniško potencialo daro gėdą ne tik miestui, bet ir šalies vadovams.
Ir kiek bediskutuotume apie Kauno hidroelektrinės teikiamos naudos ir žalos disbalansą Lietuvai fakto nebepakeisim, ji yra. Aš asmeniškai palaikau ekosocializmo idėją – gamtos ir žmogaus visumą. jos darnų ir tvarų vystymą su pilna tarpusavio koreliacija. Todėl manyčiau reikėtų maksimaliai išnaudoti jos teigiamus privalumus. Kiekvieną pavasarį mes su dėkingumu galime žvelgti į Kauno hidroelektinę, nes ji apsaugo miestą nuo ledonešių ir potvynių, galime grožėtis nuostabiu Kastylionių atodangos vaizdu, nemažiau įspūdingu reginiu nuo Mergakalnio ir aišku Kauno marių apylinkių perlu – Pažaislio vienuolynu.
Su apylinkėmis viskas tvarkoje, mes turime puikiai sutvarkytas Kauno marių ir Nemuno kilpų regioninius parkus ir džiaugiamės jais. Tačiau mano nuomone mes neįvertiname ir nepakankamai išnaudojame tai, kuo gali pasigirti retai kuris pasaulio miestas, tai 63 kv.km ploto vandens telkinių, kurių dalis miesto teritorijoje, tinkamo bet kuriai vandens sporto šakai. Tačiau labai gaila, kad vandens sporto infrastruktūra Kaune nelabai pasikeitė nuo hidroelektrinės stačiusio a.a. Lietuvos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko laikų. Neišnaudojimas tokio milžiniško potencialo daro gėdą ne tik miestui, bet ir šalies vadovams.
Vandens sporto entuziastai net be tinkamos šiuolaikinės infrastruktūros ir finansinio palaikymo sugeba garsinti Lietuvos vardą pasaulyje. Tai buriuotojai Raimondas Šiugždinis, Gintarė Volungevičiūtė ir eilė kitų.
Tačiau čia kalbame ne tik apie Lietuvos vardo garsinimą, bet ir konkrečią potencialią materialinę naudą miestui. Tinkamai išvysčius Kauno marių vandens sporto infrastruktūrą ir suprastruktūrą, suplauktų nemaži vandens sporto entuziastų iš svečių šalių pinigai, nes jie čia ne tik buriuotų, bet ir valgytų, ilsėtųsi, pirktų nakvynės paslaugas, eitų į koncertus, kitaip tariant investuotų į mūsų miesto ir šalies ekonomiką. Belieka tikėtis, kad miesto ir šalies valdžia pastebės šią galimybę.
Dr. Gintautas Labanauskas yra buvęs Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.
