Kokie bus pasirinkti prioritetiniai klausimai: šalies gynybinio potencialo stiprinimas, ekonominės ir socialinės gerovės užtikrinimas, orientacija į šalies technologinį proveržį, perkrovimas ar tęstinumas diplomatiniuose santykiuose?
Šiandiena mes gauname pakankamai informacijos žiniasklaidoje apie kandidatų į šalies vadovus reitingus. Kas iš jų pakilo, o kas nusileido į žemesnes pozicijas. Gauname tikslią informaciją, net paklaidos ribose. Tačiau daug svarbiau mums, didžiajai visuomenės daliai, būtų žinoti ne reitingus, o mūsų šalies žinomų žmonių: visuomenės ir mokslo veikėjų, šalies moralinių autoritetų nuomonę, kokią jie įsivaizduoja ateities valstybę, ir koks, jų požiūriu, kandidatas geriausiai galėtų įgyvendinti šią viziją.
Mes visi pastebime stiprią dabartinės valstybės vadovės pusę įgyvendinant struktūrinius pokyčius teisėsaugoje, matome stiprių kandidatų, galinčių sutvarkyti gatves ir nutiesti kelius visoje Lietuvoje, taip pat matome kandidatus, kurių stipresnė pusė – finansinis sektorius.
Tačiau vis dėl to neturime pilno vaizdo, neturime pilnavertės informacijos, kad galėtumėm pasakyti: taip, šis stiprus ūkininkas, finansistas ar teisėkūros atstovas sugebės būti tuo lokomotyvu, kuris trauks mus visus, sėdinčius traukinyje „Lietuva“, į stiprios ekonomiškai ir politiškai, socialiai teisingos valstybės ateitį.
Jeigu mes gautume daugiau informacijos viešojoje erdvėje, galėtume teisingiau pasirinkti kandidatą. Nes mes, mano nuomone, turėtume būti aktyvūs ne tik rinkimuose, bet ir išsirinkę, savo veiksmais aktyviai palaikyti savo išrinktą vadovą.
Istorija įrodė, kad neteisus buvo Prancūzijos karalius Saulė (Liudvikas XIV), sakydamas, kad valstybė-tai aš. Valstybė-tai visi mes, kurie joje gyvename, dirbame ir kuriame. Kiekvienas pagal savo sugebėjimus ir kompetenciją, kiekvienas savo srityje, tačiau visi kartu-šalies gerovei.
Gintautas Labanauskas yra VšĮ „Ekoagros“ direktorius, buvęs Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.