Visiškai nestebina jos parinkimo vieta žinant, kad statybos kaštus, viršijančius 7 milijardus eurų, finansuoja Rusija.
Matyt todėl ir pritaikytas lauko tualetų statybos principas – kiek galima arčiau prie kaimyno tvoros. Tačiau tai jau istorija.
Nepaisant to, kad nemažai tarptautinės bendruomenės narių – šalių pasmerkė tokias statybas, nepaisant nepalankių Jungtinių tautų poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos išvadų, nepaisant eilės techninių pažeidimų, pradedant nuo statybų aikštelės įrengimo, jėgainės pirmas blokas bus pradėtas eksploatuoti jau šiais metais. Tokia realybė. Kaip ir tai, kad mums priėmus įstatymą, draudžiantį pirkti iš Astravo atominės elektrinės elektrą, ją sėkmingai pirks ir integruos į bendrą grandinę mūsų kaimynai latviai. Aišku, mes apsunkinsime baltarusiams darbą, drausdami naudotis Kruonio hidroakumuliacine elektrine kaip pajėgumų rezervuaru, tačiau tikrai nesustabdysime.
Dar 2017 metais birželio 17 dieną Vyriausybė išplatino pranešimą, kad Astravo atominė elektrinė kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniams saugumui, tačiau klausimas, kas po to realiai padaryta, siekiant tą grėsmę užkardyti. Bandymas susitarti su kaimynais nepraleisti nesaugių branduolinių elektrinių vystytojų tiekiamos nesaugios elektros patekimui į Baltijos šalių elektros sistemas patyrė fiasko.
Kokie mūsų tolimesni veiksmai, padėsiantys apsisaugoti nuo galimos nelaimės?
Sveikatos apsaugos ministerijos rūpestis nupirkti gyventojams jodo, primena kompreso dėjimą ant numirėlio galvos, šiam jau ir taip atšalus.
Mano nuomone būtina užtikrinti savalaikės informacijos apie galimą radiacinę taršą gavimą, nes tik gavus savalaikę informaciją, galima saugiai evakuoti ir išgelbėti gyventojus. Tačiau tam būtina turėti meteorologines stotis pasienyje su Baltarusija, taip pat stotis, matuojančias radiacinę taršą Neries upėje, ieškoti galimybių mūsų ekspertams inspektuoti jėgainės veiklą. Manyčiau tai yra realūs mūsų kompetencijoje esantys darbai, galintys mums padėti apsisaugoti nuo branduolinės taršos grėsmės.
