Lyg ir paprasta. Tačiau kol kas dar ne kiekvienam mieste gyvenančiam žmogui žodis „taromatas“ girdėtas ir suprantamas. O ką jau kalbėti apie rajonuose, kaimuose gyvenančius mūsų tautiečius.
Taromatų nauda abejonių nekelia. Vakarų šalys tokią praktiką taiko jau keletą metų ir taip sėkmingai sprendžia aplinkosaugos problemas. Tikimasi, jog ir mūsų miškai, parkai, skverai taps švaresni. Tačiau kiekvienai naujovei pristatyti reikia skirti laiko – kalbėti, diskutuoti, išaiškinti, pagaliau – gyventojus reikia paruošti, juos aiškiai ir suprantamai informuoti. Miesto žmones informacijos srautas pasiekia daug greičiau ir paprasčiau, bet kaip žinios plinta atokesniuose Lietuvos kampeliuose?
Priimti užstato pakuotes turi 300 kvadratinių metrų ir didesnį plotą užimančios prekybos vietos, tad taromatai įrengti miestuose. Tačiau rajono ir kaimo parduotuvėse didžiausia našta tenka pardavėjoms.
Prie naujovių ir didesnio krūvio taip pat prisitaikyti galima, bet blogiausia tai, kad jau įsigaliojus naujajai tvarkai, kai kurių kaimiškų parduotuvių pardavėjos nebuvo net girdėjusios apie taros surinkimo pasikeitimus.
Pardavėjoms savo nuožiūra reikės įvertinti, ar skardinės, buteliai geros kokybės, ar turi ne tik naują brūkšninį kodą, bet ir specialų juodą ir baltą ženklą, kurį atpažins taromatai.
Pasitaiko, kad pirkėjas už tarą 10 centų užstatą jau sumoka, bet pardavėjos iš gyventojų taros nepriima, nes tiesiog nežino, kaip pagal naująją tvarką tuos butelius rūšiuoti.
Į kaimiškas parduotuves tik po kelių savaičių pradėjo plaukti informacija ir instrukcijos, pagal kurias pakuotės rankiniu būdu bus rūšiuojamos į atskirus plastikinius maišus, kurie vėliau bus plombuojami specialiai parduotuvei paskirta plomba ir atiduodami surinkėjams.
Pardavėjoms savo nuožiūra reikės įvertinti, ar skardinės, buteliai geros kokybės, ar turi ne tik naują brūkšninį kodą, bet ir specialų juodą ir baltą ženklą, kurį atpažins taromatai. O jei pinigai gyventojams jau bus išmokėti, o dalis pakuočių pasirodys netinkamos kokybės? Kas pardavėjoms padengs ir ar iš viso padengs patirtus nuostolius? Taromatų funkcijas čia atliks pardavėjos, tarą rūšiuodamos rankomis ir prisiimdamos atsakomybę.
Kad naujovėms nebuvo tinkamai pasiruošta, patvirtina ir rajonų parduotuvių savininkai, kurie sutartis su VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ išsiuntė, bet jokio atsakymo nesulaukia. Gyventojai su užstato sistemos ženklu tarą į parduotuvę supirkimui jau atneša, o naujų depozitinių pakuočių parduotuvės dar neturi. Parduotuvių savininkai tarą iš gyventojų ketina supirkti ir patys maišais vežti į prekybos centrus.
Kiek nesusipratimų jau įvyko per pirmąsias naujos sistemos veikimo dienas – tai už tarą, kuri neturi naujojo specialaus ženklinimo buvo imamas 10 centų užstatas, tai tik ką pastatyti taromatai dėl programinės įrangos gedimo nebeveikia.
Tad nesunku įsivaizduoti, kokios problemos užgriuvo kaimiškas parduotuvėles ir jų pardavėjas. Aplinkos apsaugos ministerija naujovėms tinkamai nepasiruošė. Sukurtas videoklipas visos informacijos nesuteikė, o ir tikrai nepasiekė visų atokiausių Lietuvos kampelių. Tik labai apmaudu, kad kol ministerijos vadovai džiaugiasi spėję įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, ir vėl kenčia paprastas, niekuo dėtas kaimo žmogus.
Gintautas Mikolaitis yra Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, socialdemokratas
