Taigi kaip spręsti šias problemas mažos vertės pirkimuose ir kokie sprendimai gali reikšmingai prisidėti prie didesnės valstybės bei verslo gerovės?
Svarbiausias žingsnis – paprastesnis reglamentavimas
Mažos vertės pirkimų procedūros sudaro apie 99 proc. visų viešųjų pirkimų procedūrų: 2019 m. įvykdytas net 966 461 mažos vertės pirkimas, kurių vertė siekė beveik 1 mlrd. eurų. Ir nors „mažieji“ pirkimai sudaro tik 20 proc. visų viešųjų pirkimų vertės, jiems yra taikomi tie patys griežti reikalavimai ir sudėtingos procedūros kaip ir didelės vertės pirkimams.
Toks reglamentavimas apsunkina šių pirkimų vykdymą ir pareikalauja didelių finansinių, žmogiškųjų ir laiko išteklių tiek iš perkančiųjų organizacijų, tiek iš konkursuose dalyvaujančio verslo. Pavyzdžiui, 2018 m. Valstybės kontrolės parengtoje ataskaitoje „Viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimas“, matyti, kad didžiąją dalį viešųjų pirkimų sistemos sąnaudų sudaro perkančiųjų organizacijų patiriamos viešųjų pirkimų vykdymo sąnaudos – apie 95 mln. eurų. Šias sąnaudas sudaro tarnautojų, vykdančių viešųjų pirkimų procedūras, darbo laiko ir darbo vietos išlaikymo kaštai atitinkamoje organizacijoje.
Apie reikalavimų mažoms perkančiosioms organizacijoms sumažinimą ir perteklinių mažos vertės pirkimų procedūrų atsisakymą yra ne kartą kalbėjusios ir imtis pakeitimų raginusios ir Valstybės kontrolė, ir Prezidentūra. Reikia pasidžiaugti, kad pagaliau pirmieji reikšmingi Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, apimantys ir mažos vertės pirkimų procedūras, bus svarstomi Seime jau šioje rudens sesijoje.
Prezidentūros pateiktame įstatymo projekte siūloma neskelbiamų pirkimų ribą padidinti nuo 10 000 eurų iki 30 000 eurų, taip pat nuo viešųjų pirkimų procedūrų atleisti nedideles perkančiąsias organizacijas, kurios pirkimams per metus išleidžia ne daugiau kaip 30 000 eurų.
Būtina didinti konkurenciją ir skatinti verslą dalyvauti
Kaip jau minėta, Lietuvoje vyrauja pirkimai iš vienintelio tiekėjo – 2019 m. 53 proc. visų sutarčių teko pirkimams, kai paslaugos, prekės ar darbai buvo perkami tik iš vieno tiekėjo. Ir šis rodiklis pastaraisiais metais tik auga: tai atskleidžia, kad verslas nemato viešųjų pirkimų kaip patrauklaus savo siūlomų prekių ir paslaugų pardavimo įrankio, nors per metus įvyksta net apie 1 mlrd. mažos vertės pirkimų!
2019 m. CVP IS buvo užsiregistravę tik 34 proc. Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų (36,6 tūkst.). Tad siekiant mažinti „vieno tiekėjo“ pirkimų skaičių, priežasčių reikia pradėti ieškoti nuo atsakymų į klausimus: kodėl didelė dalis verslo vis dar nedalyvauja valstybės viešųjų pirkimų procese arba kodėl nesudaromos palankios sąlygos smulkiajam ir vidutiniam verslui dalyvauti šiuose pirkimuose?
Tai atskleidžia, kad verslas nemato viešųjų pirkimų kaip patrauklaus savo siūlomų prekių ir paslaugų pardavimo įrankio, nors per metus įvyksta net apie 1 mlrd. mažos vertės pirkimų!
Savo dabartinėje veikloje dažnai bendrauju su smulkiojo verslo atstovais, kurie vardija įvairias nedalyvavimo priežastis. Vieni akcentuoja per dideles finansines ir laiko sąnaudas konkurso sąlygas atitinkančiam pasiūlymui parengti, antri teigia esą priversti siūlyti ne geriausią, bet pigiausią prekę, trečius atgraso sąlyginai ilgi atsiskaitymo terminai. Tačiau dažniausiai iš potencialių tiekėjų girdima, kad viešųjų pirkimų sistema yra neskaidri. Jų nuomone, pergales konkursuose paprastai nulemia nesąžiningi išankstiniai susitarimai arba per ilgą laiką nusistovėję geri santykiai tarp perkančiosios organizacijos ir vieno konkretaus tiekėjo, o ne konkurencinga rinkos kaina.
Taigi didžiausias iššūkis – kaip paskatinti verslą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, t. y. kaip išviešinti neskelbiamos apklausos būdu vykdomus viešuosius pirkimus, kuriems valstybė išleidžia ne vieną dešimtį milijonų eurų per metus, kaip sumažinti verslo dalyvavimo kaštus, padidinti skaidrumą ir pasitikėjimą sistema.
Reikalinga greitesnė skaitmeninė pirkimų pertvarka
Pastaraisiais metais Europos Komisija vis labiau kalba apie reikalingą greitesnę skaitmeninę viešųjų pirkimų pertvarką ir geresnių galimybių dalyvauti pirkimuose sudarymą smulkiajam ir vidutiniam verslui. Tai tapo dar aktualiau COVID-19 krizės kontekste susidūrus su neigiamu pandemijos poveikiu.
Atlikti tyrimai rodo, kad Europos Sąjungos įmonės kasmet gali sutaupyti apie 170 mln. eurų, jei visi pagrindinių viešųjų pirkimų procedūrų etapai būtų atliekami elektroniniu būdu. Šiuo metu įmonės yra priverstos skirti nemažą dalį žmogiškųjų išteklių, siekiant rasti informaciją apie pirkimą ir pirkimui taikomas taisykles bei procedūras, kurias reikia atlikti, kad būtų galima pateikti pasiūlymą ir dalyvauti pirkime. Didelės įmonės informacijos surinkimui ir reikiamų procedūrų atlikimui samdo atskirus darbuotojus, o vidutinėms, mažoms ar tik veiklą pradedančiosioms įmonėms tai yra didelė kliūtis.
Lietuvoje jau yra pradėta kurti nauja SAULĖ viešųjų pirkimų informacinė sistema. Tikimasi, kad naujoji sistema padės didinti elektroninių pirkimų vykdymo efektyvumą, automatizuoti pirkimų procesą nuo planavimo iki sutarties sudarymo, kurti priemones didesniam informacijos viešinimui ir įgyvendinti kitas priemones, padedančias užkardyti korupcinio pobūdžio veikas. Numatoma, kad SAULĖ IS pradės veikti 2023 m. antroje pusėje.
Remdamasis sukaupta patirtimi viešųjų pirkimų srityje ir pats žvelgdamas iš verslo pozicijos, manau, kad vienas veiksmingiausių ir prieinamiausių sprendimų jau šiandien – efektyvesnis elektroninių galimybių išnaudojimas neskelbiamuose mažos vertės pirkimuose. Patogūs ir lengvai administruojami elektroniniai pirkimų įrankiai paskatintų verslą dalyvauti neskelbiamos apklausos būdu vykdomuose pirkimuose, o perkančiosioms organizacijoms leistų optimizuoti šių pirkimų procedūras, sumažintų administracinę naštą bei padidintų skaidrumą.
Sukurtos platformos leidžia optimizuoti ir skaidrinti pirkimų procesus
Šiuo metu Lietuvoje veikia kelios verslo iniciatyva sukurtos elektroninės pirkimų platformos. Vienos jų yra orientuotos į paprastesnę ir greitesnę viešųjų pirkimų konkursų paiešką ir atranką bei verslo pirkimų organizavimą, kitos – padeda susisteminti, automatizuoti ir įgyvendinti visus neskelbiamų mažos vertės pirkimų procesus pagal šiuo metu galiojančius viešųjų pirkimų teisės aktus.
Pavyzdžiui, viena pagrindinių platformos „Mano konkursas“ funkcijų verslui – galimybė tiesiogiai iš pirkimo organizatoriaus gauti informaciją apie paskelbtą konkursą ir optimizuotų procedūrų pagalba lengvai pateikti pasiūlymą perkančiajai organizacijai. O perkančioji organizacija šioje platformoje gali pasiūlymus vertinti ne tik pagal mažiausios kainos kriterijų, bet ir naudojant kainos ir kokybės santykio kriterijų vertinimo būdą. Vykdydama pirkimą pagal pastarąjį būdą, organizacija platformoje nustato kainos ir kokybės kriterijų lyginamuosius svorius, įkelia pirkimo dokumentus ir paskelbia konkursą. Pasiūlymų vertinimo metu susipažįsta su gautais tiekėjų pasiūlymais ir balais įvertina kokybės kriterijus, o platforma, automatiškai atplėšusi kainos pasiūlymus, apskaičiuoja pasiūlymų rezultatus ir nustato nugalėtoją.
Šiandien technologijos ir algoritminiai sprendimai leidžia automatizuoti ir susisteminti visus mažos vertės pirkimų procesinius žingsnius, ženkliai sumažinti tiek perkančiųjų organizacijų, tiek tiekėjų patiriamas laiko sąnaudas ir svarbiausia – eliminuoti žmogiškojo veiksnio įtaką užkertant kelią neskaidriems ar galimai korupcinio pobūdžio veiksmams. Esu tikras, kad skaitmeniniai sprendimai gali spręsti viešųjų pirkimų bėdas ir atverti naujų galimybių verslui, o valstybei – padėti sutaupyti.
Gintautas Moška yra UAB „Mano konkursas“ vadovas, pirkimų ekspertas.
