„Taip“ reformoms, kurių mainais į finansinę pagalbą nori šalies kreditoriai, tarė tik 38,69 proc. Graikijos piliečių. Aktyvumas plebiscite buvo 62,5 procento. Plebiscite graikai turėjo atsakyti į klausimą, ar nori priimti naujausią savo skolintojų pasiūlymą vykdyti naujas griežto taupymo reformas mainais į finansinės pagalbos paketą, kurio galiojimas baigėsi prieš penkias dienas. Graikai pasakė: „ne, mes nenorime taupyti“.
Graikijos populistinė valdžia tiek užbūrė visuomenę, kad ji jau tampa panaši į Rusijos visuomenę, kai valdžia gali meluoti, ką nori ir vogti kiek nori.
Graikai toliau šantažuoja visus, jie nori likti ES. Kreipdamasis per televiziją po balsavimo A.Cipras pareiškė, kad „Ne“ stovyklos pergalė nereiškia, kad Atėnai krypsta pasitraukimo iš euro zonos link. „Tai ne ryšių nutraukimo su Europa mandatas, bet mandatas, kuris sustiprina mūsų derybinę galią pasiekti gyvybiškai svarbų susitarimą“, – sakė ji. A.Cipras užsiima šantažu ir populizmu.
Graikijos populistinė valdžia tiek užbūrė visuomenę, kad ji jau tampa panaši į Rusijos visuomenę, kai valdžia gali meluoti, ką nori ir vogti kiek nori. Visuomenė palaiko valdžią.
Kad geriau suvoktume kas įvyko, įsivaizduokime: „Nagla močiutė iš banko paima didžiulį kreditą ir smagiai gyvena, kas mėnesį leisdama ne savo turimus 250 (tiek gauna Lietuvoje pensininkas), bet 1000 eurų (tiek gauna Graikijos pensininkas). Kai bankas prašo skolą grąžinti dalimis, močiutė išsisukinėja. Supraskime, kad į banką pinigus sunešėme mes, aplinkiniai gyventojai, nuoširdžiai dirbdami ir uždirbdami. Tai mūsų pinigai, kurių negalime atgauti. Galiausiai močiutė pareiškia, kad bankas ją terorizuoja, todėl ji geriau bankrutuos, bet negrąžins jums pinigų. Dabar mes ir kaimynai laukiam, ar ateis į protą močiutė ir pradės taupyti, ar toliau linksminsis išlaidaudama. Močiutė džiūgauja ir siunčia visus po velnių, dar šantažuoja – jei neduosite daugiau punigų, išvis nieko negausite, nes tuoj numirsiu.“
Tai kaip tokiai šantažuotojai močiutei dar duoti, jei ji viską išleis pramogoms?
Europa jau yra padariusi klaidų neleisdama Graikijai laiku bankrutuoti, investuodama, gelbėdama. Vidutinė pensija Graikijoje daugiau nei trigubai didesnė (Lietuvoje – 240 eurų, Graikijoje, neatskaičius mokesčių, – 953 eurai). Graikų ūkininkai gauna trigubai didesnes išmokas už deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių hektarą (graikai – 384–544 eurus, lietuviai ūkininkai – 144 Eur/ha). Vidutinis atlyginimas – beveik dvigubai didesnis (graikų – 1200 eurų neatskaičius mokesčių, lietuvių – beveik 700 eurų). Tačiau BVP, tenkantis vienam gyventojui, yra bene tūkstančiu eurų mažesnis nei Lietuvos.
Aš manau, euro zona negali siūlyti Graikijai naujų galimybių ir pagalbos be įsipareigojimų subalansuoti šalies biudžetą bei rimtomis reformomis spręsti dabartinę skolos krizę. Be tokių įsipareigojimų šiai šaliai negali būti skirtas nė vienas Lietuvos piliečių centas.
Graikijai turi būti pasiūlyta išstoti iš ES ir atsisakyti euro. Išstojus iš ES klubo ateitų faktinis jos bankrotas. Kreditoriai, kurie buvo tiek kvaili ilgai jai skolinti, prarastų savo lėšas. Graikija galutinai prarastų pasitikėjimą, įsivestų savo valiutą, kuri nuolat smigtų žemyn. Santaupas suvalgytų infliacija. Turistams viskas būtų dar pigiau. Jei pradėtų rimtai dirbti ir taupyti, galiausiai išsikapanotų. Jei atsipeikėtų nuo populizmo ir atsispirtų Rusijos įtakai, po 10– 15 metų galėtume vėl kalbėti apie stojimą į ES.
Graikijai turi būti pasiūlyta išstoti iš ES ir atsisakyti euro. Išstojus iš ES klubo ateitų faktinis jos bankrotas.
Graikija turi visas galimybes gyventi padoriai, jie turi savo Antikos palikimą, nuostabią gamtą, yra Europos civilizacijos lopšys ir demokratijos tėvynė. Graikams teks pagyventi paprastai, iš paprastų turistinių verslų ir žemės ūkio, daug dirbti ir mažai uždirbti, kaip ir Lietuvoje. Gyvenimas pagal išgales iš pradžių nepatiks, paskui jie pripras ir tada vėl galės džiaugtis ir šokti sirtakį.
Protingai galvojant, kito kelio jau nėra, graikai patys pasirinko ir jiems reikia leisti eiti šiuo keliu, o mums teks susimokėti už neatsakingus finansų valdžios žingsnius. Kitas kelias yra klaida ir dar didesnis žingsnis, dar didesnių nuostolių link.
Iškalbusis ir ekscentriško būdo J.Varufakis, tuojau po savo darbo pradžios finansų ministro poste, sausį sudrebinęs euro grupę, kai atsisakė laikytis nusistovėjusios tvarkos, pareiškė: „Skolintojų panieka taps mano pasididžiavimu.“ J.Varufakis pirmadienį atsistatydino, puikiai atlikęs savo „darbą“.
Akivaizdus pavyzdys, kaip demokratijos sąlygomis galima manipuliuoti nemąstančia visuomenės dalimi.
