Kaip sekasi atskiriems sektoriams?
Nuo pat karantino pabaigos buvo stebimas itin spartus atsigavimas beveik visuose sektoriuose ir blogąja prasme išsiskyrė tik apgyvendinimo veiklos sektorius bei oro uostai. Šie du sektoriai vis dar lieka ypač didelių praradimų zonoje.
Tiesa, apgyvendinimo sektorius vasarą buvo beveik išlipęs iš neigiamos zonos, tačiau atėjus rudeniui ir gyventojams po atostogų grįžus į darbus, vos per kelias savaites šio sektoriaus mokėjimų apimtys sunyko daugiau nei per pusę.
Panaši situacija ir su oro uostais – mokėjimo duomenys, vasarą rodę minimalius atsigavimo ženklus, vėl krito ir dabar nesiekia net ketvirtadalio prieš metus gautų pajamų.
Visgi panašu, kad kiti sektoriai nerimo vis dar nejaučia. Pavyzdžiui, „Swedbank“ duomenys rodo, kad šių metų rugsėjo pabaigoje mokėjimų kortelėmis apimtys vis dar gerokai lenkė praėjusių metų apimtis šiose veiklos srityse: namų apyvokos (+33 proc.), sveikatos ir grožio (+27 proc.), kavinių ir restoranų (+34 proc.).
Didžiausias augimas fiksuotas išlaidų maistui ir būtiniausioms prekėms prekybos centruose srityje – čia augimas siekė daugiau nei 40 proc.
Apskritai, bendra atsiskaitymų kortelėmis suma rugsėjo mėnesį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, paaugo daugiau nei penktadaliu. Tikėtina, kad nemaža šio augimo dalis yra susijusi su pasikeitusiais gyventojų įpročiais atsiskaitymams nebenaudoti grynųjų pinigų.
Augantys gyventojų lūkesčiai
Tai, kad kol kas gyventojai baimės dėl viruso nejaučia, įrodo ne tik mokėjimo kortelių duomenys, bet ir teigiami gyventojų lūkesčiai.
Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per pastaruosius 12 mėnesių gyventojai vertino geriau nei rugpjūtį. Apskritai, vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginus su rugpjūčiu, padidėjo 2 procentiniais punktais.
Iki šiol Lietuvos ekonomikos atsigavimui įtakos turėjo ne tik teigiami gyventojų lūkesčiai ir entuziastingas jų vartojimas, bet ir augę atlyginimai bei didėjantis užimtumas. Gyventojus išlaidauti skatino ir dosnios valdžios socialinės išmokos.
„Swedbank“ duomenimis, dėl išmokų pensininkams, vaikus auginančioms šeimoms bei kitoms jautresnėms socialinėms grupėms, grynųjų pinigų išgryninimo operacijos liepos ir rugpjūčio mėnesiais smarkiai šovė į viršų.
Didžiausias augimas fiksuotas išlaidų maistui ir būtiniausioms prekėms prekybos centruose srityje – čia augimas siekė daugiau nei 40 proc.
Lietuva išsiskiria iš kaimynių
Priešingai nei Lietuvoje, kaimyninėse Estijoje bei Latvijoje mokėjimų kortelių apimtys iki karantino buvusio lygio nei vasarą, nei rudenį vis dar nepasiekė. Įdomu tai, kad Estijoje pastarąsias savaites netgi fiksuojamas kritimas.
„Swedbank“ duomenimis, rugsėjo pabaigoje bendra atsiskaitymų kortelėmis suma Estijoje buvo maždaug 1 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o Latvijoje ji paaugo vos keliais procentais.
Tiesa, šios tendencijos labai stebinti neturėtų – Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį taip pat traukėsi minimaliai, ir kol kas mažiausiai visoje euro zonoje. Prie to prisidėjo palanki eksporto struktūra, stabili vidaus paklausa bei laiku suteikta valstybės parama.
Nežinomybė ateinant šaltajam sezonui
Visgi artėjant šaltajam metų sezonui bei sparčiai augant užsikrėtusiųjų skaičiui, atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis augimas, tikėtina, pamažu išsikvėps ir Lietuvoje.
Tiesa, panašu, kad po šios pandemijos sukeltos krizės gyventojai tapo gerokai labiau įgudę naudotis skaitmeninėmis paslaugomis – toliau augant prekybai internetu, vis didesnė įmonių dalis savo veiklą stengiasi perkelti į virtualią erdvę.
Tad šiuo atveju gyventojai turi gerą pandemijos situacijos padiktuotą išeitį – reikiamas prekes ir paslaugos įsigyti čia pat, niekur neinant iš namų ir taip sumažinant viruso plitimo riziką.
Greta Ilekytė yra „Swedbank“ ekonomistė.
