Galimybė ūkio subjektų vadovus patraukti asmeninėn atsakomybėn už konkurencijos teisės pažeidimus egzistuoja dar nuo 2011 m., tačiau realių sankcijų taikymas pradėtas vos prieš vienus metus. Akivaizdu, kad tendencijos keičiasi: vadovai vis dažniau sulauks asmeninio pobūdžio sankcijų.
Konkurencijos įstatyme numatyta, kad įmonių vadovams už prisidėjimą prie sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti:
-
apribota teisė nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu;
-
papildomai gali būti skiriama piniginė bauda iki 14 481 EUR.
2018 m. net penkiems vadovams buvo skirtos asmeninio pobūdžio sankcijos. Trims iš jų – ketveriems metams apribota teisė vadovauti bet kokiems juridiniams asmenims bei dalyvauti tiek privačių, tiek viešųjų juridinių asmenų veikloje per kolegialius priežiūros ir (ar) valdymo organus. Dviem vadovams pirmosios instancijos teismas galutiniu procesiniu sprendimu skyrė sąlyginai mažas – 1 000 EUR nesiekiančias – pinigines baudas. Pastarųjų baudų skyrimas atnešė daugiau klausimų nei atsakymų asmeninės vadovų atsakomybės klausimu, todėl galutinius taškus netolimoje ateityje sudės aukštesnės instancijos teismas.
Pirmiausia, tokiomis asmeninio pobūdžio priemonėmis siekiama atgrasyti ateityje pažeisti konkurencijos teisės taisykles. Antra, atgrasymas bus pasiektas tik tuomet, kai sankcija už padarytą pažeidimą taps neišvengiama.
Kokia tikimybė vadovui išvengti asmeninės atsakomybės?
Konkurencijos įstatyme numatyta, kad vadovai, prisidėję prie pažeidimo padarymo ir (arba) jį padarę, išvengti asmeninio pobūdžio sankcijos skyrimo turi vienintelę galimybę – jei prisipažįsta apie padarytą pažeidimą taip, kaip suprantama pačiame Konkurencijos įstatyme.
Kyla klausimas, ar egzistuoja galimybė išvengti jau paskirtos sankcijos vykdymo. Iš praėjusią savaitę paskelbtos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties akivaizdu, kad ne. Vieno iš vadovų, kuriam 2018 m. teismas uždraudė ketverius metus vadovauti bet kokiems juridiniams asmenims ir dalyvauti jų valdyme bei priežiūroje, gudrus bandymas apeiti besiformuojančią praktiką ir nevykdyti jam skirtos asmeninio pobūdžio sankcijos „atnešė" baudą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje pakartojo, kad įmonės vadovui taikytini aukštesni protingumo, atidumo ir sąžiningo elgesio kriterijai, tad jis turėjo pasidomėti savo teisiniu statusu įmonėje ir atleidimo iš pareigų procedūra.
Akivaizdu, jog bandymai pasiteisinti, kad vadovas po sankcijos paskyrimo už konkurencijos teisės pažeidimą neva suprato negalįs dalyvauti tik konkrečios įmonės valdyme ar kad neatliko tik formalios procedūros, t. y. neišregistravo iš Juridinių asmenų registro centro įmonės vadovo statuso, – neatleidžia nuo privalomo sprendimo vykdymo.
Konkurencijos tarybos kreipimasis į teismą dėl nutarties nevykdymo ir teismo baudos skyrimas už paskirtos sankcijos nevykdymą rodo aiškią tendenciją, link ko judama. Pirmiausia, tokiomis asmeninio pobūdžio priemonėmis siekiama atgrasyti ateityje pažeisti konkurencijos teisės taisykles. Antra, atgrasymas bus pasiektas tik tuomet, kai sankcija už padarytą pažeidimą taps neišvengiama.
Taigi pastarąja Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi siunčiamas aiškus signalas, kad:
-
stiprinamas vadovo asmeninės atsakomybės instituto taikymas konkurencijos teisės pažeidimų bylose;
-
asmeninė atsakomybė neišvengiama, jei įmonės vadovas prisidėjo ir (arba) įvykdė pažeidimą;
-
siekiama suformuoti stiprų atgrasomąjį poveikį nuo tokių pačių ar panašių pažeidimų padarymo ateityje.
Greta Petkutė yra „Motieka ir Audzevičius" jaunesnioji teisininkė.
