Kylančios kalvos profilį reikėtų šiek tiek pakeisti – tegu centre, tiesiai virš simbolinių medžių sienos iškyla dominuojanti aukštuma. Tos aukštumos centre pastatome Vyčio skulptūrą. Tik ne tokią, kaip nulipdė autorius. Realaus arklio ir raitelio masyvi skulptūra tikrai yra mūsų dvimačio, istorinio, į kraują įaugusio Vyčio simbolio profanacija.
Tegu virš realaus ir kartu simbolinio partizanų bunkerio iškyla sudvasintas, tik mintyse ir širdyje nešiotas Vyčio vaizdas. Sakalauskui reikėtų savo raitelio skulptūrą paversti dvasine vizija. Matyčiau tarsi pieštuku nupieštą trimatę Vyčio skulptūrą (bet, žinoma ne tą jau demonstruotą iš lygiagrečių linijų), kuri būtų ir tuščiavidurė, ir trimatė, ir realiai jaučiama iš bet kurio rakurso žiūrint. Tai jau subtili užduotis autoriui. Tai – tarsi visos lietuvių tautos, kiekvieno lietuvio širdyje, kaip vizija plevenantis Vyčio vaizdas.
Tiek Vyčio skulptūra, tiek jos pjedestalas turėtų maksimaliai vengti sunkaus materialumo, bet siekti ažūriško efemeriškumo.
Galimas Vyčio variantas ir be pjedestalo ir be kalvos paaukštinimo. Kylanti kalva iki vertikalios medžių siluetų sienos vienaip ar kitaip turi baigtis apsauginiu atitvaru, saugančiu lankytojus nuo nukritimo. Tą atitvarą galėtų simboliškai suformuoti medžių šakos. Tada aukščiausioje kalvos vietoje gali iškilti keli aukštesni medžių siluetai. O tarp jų rastųsi tarsi ore sklendžianti, lekianti Vyčio vizija.
Ažūrinę skulptūrą gaubiančios linijos turėtų maksimaliai piešti realistišką Vyčio vaizdą – perregimą, tarsi ore plevenančią Vyčio viziją, nes mintyse mes ją regime kaip tikrą, realią karžygio, raitelio vaizdą.
Tokio monumento pranašumas būtų:
-
Būtų įgyvendintas abiejų konfrontuojančių visuomenės pusių norai ir simboliai.
-
Monumentas atspindėtų ne tik pokario partizanų kovas, bet Vyčio vizija apjungtų visas istorines Lietuvos kovas už nepriklausomybę.
-
Toks monumentas savo originalumu ir netikėtų meniniu sprendimu daug giliau ir prasmingiau simbolizuotų Lietuvos istoriją istorinėje Vilniaus aikštėje.
Gunaras Kakaras yra astronomas, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius.
