Pastaraisiais metais šviesos greičiu kilusios kainos ir infliacija smarkiai palietė mažesnes pajamas gaunančius, regionuose gyvenančius žmones, senjorus. Valdantieji ir bankų analitikai nenustoja sukti tos pačios plokštelės, jog kainos kyla ne taip sparčiai, kaip auga atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos. Kokie skaičiai generuojami valdininkų bokštuose – sunku pasakyti, tačiau pakanka pavažinėti po Lietuvą, pasidairyti po ūkius ir pasikalbėti su žmonėmis.
Dar vienas kainų šuolis pasitiko gyventojus vos išaušus sausio 1 dienai. Pernakt pabrango dyzelinas, šildymo kuras, akmens anglys, naftos dujos, šildymui skirtos dujos. Suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms ir buityje, ir gamyboje, pradėtas taikyti 304,1 eurų už toną akcizas.
Valdančiųjų įvestas akcizas skaudžiausiai palies regionų gyventojus. Pavyzdžiui Skuodo rajone nėra nė vieno vartotojo, kuris naudotų gamtines dujas, nes ten tiesiog nėra tam išvedžiotų vamzdžių. Todėl ir daugiabučiuose, ir privačiuose namuose gyvenantys maisto gamybai, šildymui ir kitoms reikmėms naudoja tik suskystintas dujas. Šiandien tos dujos kainuoja apie 400 eurų už toną ir dar nuo šių metų valdantieji pridėjo 300 eurų akcizo mokesčio priedą.
Lyg tos naštos būtų maža, aplinkos ministras sako, kad nuo 2026 metų reiktų uždrausti kūrenti anglimis ir durpėmis. Ir vėl bus smogiama ne kam kitam, o regionams. Teisybės ir lygiateisiškumo nė su žiburiu pašvietus neįžvelgsi – Vilniui ir kitiems didiesiems miestams šildymui daugiabučiuose taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, o nuosavuose namuose besišildantiems gamtinėmis dujomis taikomas tik 20 eurų akcizo mokestis už toną. Tačiau gyvenantiems regionuose už dujas tenka susimokėti visą 21 proc. PVM plius dar 300 eurų akcizą už tai, kad gyventojai neturi gamtinių dujų, nors kai kur jų neturi tik todėl, kad jiems net nėra kitos alternatyvos.
Driokstelėjusios kainos kaip reikiant palietė ir verslą – Lietuvoje verslo naudojamoms suskystintoms naftos dujoms pradėtas taikyti didžiausias akcizas regione – nuo nulio šokęs iki 304,1 eurų už toną. Kai tuo tarpu Lenkijoje akcizas suskystintoms dujoms – 13,14 eurų už toną, Estijoje – 55, o Latvijoje toks akcizas net netaikomas.
Šiandien labai daug ir garsiai kalbama apie tvarumą ir CO2 mažinimą, tačiau įvestas tarifas tiesiog neadekvatus. Ir tai gali įmones paskatinti imtis sprendimų, kurie nuves priešingu – taršos keliu.
Prasidėjus karui Ukrainoje, gamtinės dujos pabrango iki 5 kartų, o naftos dujos brango gerokai mažiau. Didelė dalis mūsų pramonės įmonių įsirengė katilines, kad galėtų išlaikyti panašias savo produkcijos kainas tuo metu, kai siautė kainų kilimo vėtra. Ir štai – nuo šių metų 1 dienos tie akcizai šoko nuo 0, be jokio įsibėgėjimo, tiesiai į 304 proc. Tačiau po šio pabrangimo anglys kainuoja net 7 kartus mažiau už suskystintas dujas, o mazutas netgi ir dar pigesnis. Tai ko verti tvarumo ir oro užterštumo mažinimo tikslai, jei jų sprendimai aiškiai prasilenkia su logika?
Kas laukia mūsų pramonės? Prieš Lenkiją, kuri yra pagrindinė mūsų šalies konkurentė, kalbant apie paukštieną, kiaušinius, žaliavinę mėsą ir t. t., mūsų įmonėms atsilaikyti praktiškai nebebus jokių galimybių. Paukštininkystės įmonės jau skaičiuoja, kad šis akcizas jų produkciją pabrangins apie 10 proc. O kur dar visos kitos prekės ir paslaugos, kurios neišvengiamai taip pat pabrangs.
Gyventojams pasirinkimo teisė kokį šildymo būdą pasirinkti sudaryta tik šiandienai. Ir tai yra labai neteisinga, nes šildymo sistemos įsirengimas kainuoja ne 10 eurų. Mokestinė našta neprognozuojama nei gyventojams, nei verslui. Valdančiųjų sprendimai negali smogti lyg perkūnas iš giedro dangaus. Tam reikia pasiruošimo, inercijos ir pereinamojo laikotarpio. Tvarumo ir kitų problemų sprendimas – apraizgant gyventojus mokesčių grandinėmis ir žlugdant Lietuvos verslus – ne tik trumparegiškas, bet ir vedantis mūsų šalį į akligatvį...
