Ryšys su išvykusiais tautiečiais mums labai svarbus. Kuo glaudesnių santykių su tik ką išvykusiais ir ryšių su gyvenančiais užsienyje palaikymas padėtų nutiesti tiltą bendravimui ir grįžimui. Palaikydami ryšius su užsienyje gyvenančiais tautiečiais, geriau žinotume, kokie konkretūs barjerai trukdo sugrįžti, ką turime padaryti pirmiausia, kad sugrįžus būtų galima kuo lengviau ir greičiau adaptuotis. Grįžimui į Lietuvą paskatinti, Pasaulio lietuvių bendruomenė siūlo pasirašyti memorandumą su Seimo atstovais, pilietinėmis organizacijomis. Tai būtų viena iš iniciatyvų Lietuvos 100-mečio kontekste.
Bet tai tik pirmas žingsnis, apjungiantis Lietuvą ir išvykusius mūsų tautiečius. Regionai, miesteliai, kaimai traukiasi „šviesos greičiu“. Vadinasi, turime stiprinti regionų politiką, siekti, kad žmonės pirmiausiai neišvažiuotų į didmiesčius. Čia turėtų būti pasitelktas apčiuopiamas savivaldybių įdirbis. Taip pat savivalda turėtų prisidėti ir prie emigrantų sugrįžimo.
Vienas iš pasiūlymų yra savivaldybių nuolatinis ryšių palaikymas su išvykusiais, lengvatos jaunoms šeimoms, įsidarbinant regionuose, kuriant darbo vietas, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas, pirmus metus atleidžiant nuo mokesčių, patrauklaus regione dirbti ir gyventi vizijos įgyvendinimas, surandant savo regiono išskirtinumą ir kt. Tačiau labai svarbu nesupriešinti visuomenės. Skatinti ir gerinti sąlygas jaunoms šeimoms, smulkiajam verslui reikia ne tik grįžusiems, bet, pirmiausiai, šalyje gyvenantiems piliečiams.
Pasiruošti emigrantų grįžimui turi ne tik savivalda, ne viena tai kažkuri institucija ar komisija. Atsakomybę už išvykusius ir jų susigrąžinimą turi jausti visos žinybos. Todėl sugrįžimui turime ruoštis visi. Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai įvardija svarbias sąlygas ir aplinkybes. Šeimoms, auginančioms vaikus, labai svarbus mokyklų pasiruošimas.
Gyvenantys užsienyje nenori matyti mokyklų reitingavimo, nes jų patirtis užsienyje byloja, kad visos mokyklos privalo būti geros ir teikti kokybiškas paslaugas, o šiuo metu Lietuvoje vykstantis mokyklų reitingavimas neskatina šeimų grįžti į regionus. Sugrįžusiems turėtų būti pritaikytas kreditų perkėlimas, mokytojai turėtų mokėti anglų kalbą, kad pereinamuoju laikotarpiu galėtų laisvai susikalbėti su sugrįžusiais vaikais. Būtų labai naudinga ir moksleivių mainų programa.
Savų piliečių susigrąžinimo klausimais dirbame kasdien. Susitinkame su ministrais, įvairių institucijų vadovais, tariamės, ruošiame įstatymų projektus. Vien geros valios ir ketinimų negana. Tam reikalingi ir finansai, biudžeto peržiūrėjimas. Visi suprantame, kad tie kertiniai dalykai – kelis kartus pakelti atlyginimai, perpus sumažintos maisto ir paslaugų kainos, lengvatinės sąlygos verslui ir kt. sugrąžintų ne vieną išvykusįjį, tačiau tokių stebuklų nebūna. Kalbamės ir su išvykusiais, ir su mokslininkais, politikais, verslininkais. Pasaulio lietuviai tiltų su Lietuva nedegina, jie laukia atgalinio ryšio ir permainų. Pernakt pasikeitimų nebus, tačiau žingsnis po žingsnio, pokytis po pokyčio, tikiu, atvers duris ir langus išvykusiems, bet labai laukiamiems, po visą pasaulį išsivažinėjusiems mūsų šalies gyventojams. Juk žinoti, kad esi laukiams – labai svarbu.
Guoda Burokienė yra Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos komisijos pirmininkė, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė.
