Emigracija neprasidėjo šiandien, ji neužklupo vakar. Ji tęsiasi daugiau kaip 20 metų. Gyventojai tokį sprendimą priima ne tik dėl ekonominių priežasčių. Sprendimą emigruoti lemia ir socialinis nesaugumas, darbdavių požiūris į darbuotoją, tiesiog nebetikėjimas savo šalimi. Ir tai yra skaudžiausia. Žmonės nebeturi vilties.
Neteisinga būtų sakyti, kad nė viena valdžia emigracijos grėsmės neįžvelgė ar nesistengė nieko pakeisti. Kalbų būta daug, pažadų taip pat. O rezultatai?
Emigracijos grėsmę puikiai pamenu dar prieš 16 metų, man būnant nevyriausybinės organizacijos nare. Jau tuomet garsiai kalbėjome apie sodybų tuštėjimo metą. Ir jis tebesitęsia. Net ir prieš ketverius metus, organizuojant pirmąjį Kaimo parlamentą, prieš metus – antrąjį parlamentą, visokeriopai stengėmės atkreipti dėmesį į emigracijos mastą, pasekmes, tačiau iš valdžios priemonių imtasi taip ir nebuvo.
2015-aisias buvo pasirašytas nacionalinis kelių parlamentinių partijų susitarimas dėl emigracijos. Tačiau tai tebuvo tik formalus dokumentas, kuriame buvo konstatuota problema, tačiau jokių priemonių, sprendimų ir veiksmų plano išdėstyta nebuvo.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga inicijuoja kitokio formato ir kokybės nacionalinį susitarimą dėl migracijos ir demografinės politikos. Tai bus ne tik politinių partijų susitarimas, bet susitarimas, kurį pasirašytų ir visuomeninių, ir nevyriausybinių organizacijų, ir politinių partijų atstovai – visi, kuriems ši problema svarbi. Politinis šios iniciatyvos lyderis – Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane yra numatytos priemonės, susijusios su emigracijos ir demografijos klausimais. Ruošiant susitarimą, bus naudojamasi ir tais aspektais, kurie jau numatyti šios vyriausybės darbų plane. Vyriausybės priemonių planas yra patvirtintas ir jis yra labai ambicingas. Nėra vieno recepto ar priemonės, lengvai išspręsiančios įsisenėjusią ir opią problemą. Tai yra priemonių kompleksas, kuriame nesvarbių sričių nėra.
Daugiausiai dėmesio bus skiriama jaunimui, jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus, regioninei politikai, smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai, mokesčių naštos mažinimui, investicijų pritraukimui, regionų netolygumų mažinimui. Tai yra visos kompleksinės priemonės, kurių nė vienos išskirti negalime, antraip nematysime visumos ką turime keisti ir padaryti kitaip, nei buvo iki šiol.
Tikiuosi, kad mokslo žmonių pagalba, visuomeninių organizacijų, politikų pasiūlymai susitarimui suteiks rimtą turinį. Planuojama, jog šis susitarimas bus parengtas gegužės mėnesį. Dokumentui paruošti tikslios datos nenustatėme sąmoningai. Tai turi būti kokybiškas, bet ne laikui skirtas sprendimas. Norėdami ką nors pakeisti, neturime žiūrėti politinių įsitikinimų ar ambicijų. Tarpusavio ginčams laiko nebėra. Turime būti kaip niekad vieningi. To nuoširdžiai tikiuosi iš visų, kurie prisidės prie susitarimo parengimo.
Guoda Burokienė yra Lietuvos Respublikos Seimo Migracijos komisijos pirmininkė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė.
