Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Gydytojas Valerijus Morozovas: Ko nepasako valdžia ir kaip sumažinti eiles pas gydytojus?

Taip, daug šiuo metų atgarsių sulaukiantis įsakymas apie eilių reguliavimą medicinoje, iš principo, yra geras. Taip, geras, kad ir kaip nustebtų mano kolegos. Iš principo. Pavyzdžiui, pavadinimas labai teisingas. Ir terminai irgi: ne ūmiems pacientams parą, kitiems – savaitė, pas specialistus patekti – per mėnesį. Viskas gražu ir teisinga. O toliau viskas neteisinga. Nes priemonės ne tos.
Valerijus Morozovas
Valerijus Morozovas / V.Morozovo asmeninio archyvo nuotr.

Negalima tiesiog paimti ir visus pacientus priimti per savaitę. Ligonius – galima, nes iš ateinančių pacientų dėl sveikatos problemų, kurioms reikalinga gydytojo pagalba ateina koks trečdalis.

Kiti – ne dėl sveikatos. Dėl jų ir susidaro eilės. Dėl jų ir trūksta lėšų ir laiko poliklinikose. Bet ne jie kalti, kalta kaip visada aplinka – tie kas aplink gydytoją.

Kalta „Sodra“, nes jai neužtenka šeimos gydytojo nuomonės ir paciento savijautos, kad nuspręstų, kad po lūžio koja dar nesugijo ir reikia būtinai gauti traumatologo įrašą – „nedarbingas“.

Ir su tuo lūžiu reikia šlubuoti per plikledį su išorinės fiksacijos aparatų prie gydytojo kabineto kas dešimt dienų, nes „Sodra“ neleidžia ilgiau tęsti nedarbingumo – gydytojas turi įsitikinti, kad ir aparatas vietoje, ir pacientas ne užsienyje, ir ne girtas. Įsitikinti, užrašyti ir parašą paimti. O kaip be parašo „Sodrai“ įrodysi, kad pacientas apsilankė? O jei neįrodysi – būsi kaltas ir mokėsi pacientui nedarbingumo pašalpą.

Kalta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, kuriai trūksta šeimos gydytojo žinių ir patirties, kai jis pasakys: „Taip, žmogus vis dar be kojos virš kelio ir vis dar nevaldo dešinės rankos po insulto, taip pat kaip ir prieš metus.“

Todėl pacientas turės atvykti, gauti siuntimą ir nueiti pas traumatologą ar neurologą, kad tas patvirtintų šeimos gydytojo verdiktą: kojos vis dar nėra ir insultas tikrai yra buvęs.

Kalta Teritorinė ligonių kasa, kuri taip nenori išleisti daugiau pinigų sveikatos priežiūros paslaugoms, kad sukūrė nuostabiai painų, pilną dviprasmiškumų, nutylėtų frazių ir kontrolių mechanizmą, kurį pati stropiai ir kontroliuoja.

Pacientas gauna tris vaistus kraujospūdžiui gydyti – privaloma kardiologo konsultacija kasmet, kitaip negalima kompensuoti gydymo. Vaistai nesikeičia penkmetį, bet gauti siuntimą ir užimti eilę būtina.

Pacientas gydomas nuo depresijos ar prostatos hiperplazijos – privalomas apsilankymas pas specialistus dukart per metus. Gydymas keičiamas? Ne, bet kontrolė atlikta. O kas bus jei pacientas pavėluoja mėnesį pas specialistą? Atspėjote, vaistus išrašęs gydytojas susimoka už paciento gydymą. Arba jo negauna kol ten pateks.

Girdėjote apie kvotas? Jų nėra. Metų pradžioje kiekviena įstaiga įsipareigoja neviršyti sutartinių sumų. Neviršyti! Draudžiama ne nesuteikti mažiau paslaugų nei reikia pacientams, bet nesuteikti daugiau pinigų, nei numatė pacientų gydymui Ligonių kasos. Tai yra racionalus PSDF biudžeto naudojimas. Ne kvotos. Sutikit, taip skamba geriau.

Kaltas ir racionalus PSDF biudžeto naudojimas: jei Ligonių kasų buvo skirta metams tūkstantis kardiologo konsultacijų, tai tiek ir bus apmokėta. Gydytojas gali pakonsultuoti du tūkstančius?

Jūsų problema, tai n-e-r-a-c-i-o-n-a-l-u. Todėl per dieną pas kardiologą tik trys vizitai o ne šeši. Vienas dėl invalidumo, vienas dėl nedarbingumo, vienas dėl dešimtmetį naudojamų vaistų pratęsimo. Visi kiti tik kitą dieną.

Taip susidaro eilės. Ne dėl to, kad specialistai tingi – jiems niekas nesumoka, ir jie eina konsultuoti privačiai, nes irgi nori valgyti. Gruodį ištiko insultas ir reikia į sanatoriją? Kodėl nepalaukėt sausio ar nesusirgot liepą? Kodėl nesuplanavot savo ligos? N-e-r-a-c-i-o-n-a-l-u.

Reikia pokyčių iš esmės: didinti įkainius, mažinti biurokratiją, orientuoti pagalbą į pacientą ir profilaktiką, o ne į ligų ir pinigų apskaitą kaip yra dabar.

Kalta nuolatinė kontrolės sistema. Darbas ne dėl paciento, ne dėl sveikatos, net ne dėl darbo. Darbas dėl kontrolės. Įsakymai dubliuoja vienas kitą, viena kontroliuojanti įstaiga nežino, ką daro kita, ir abi tikrina gydytojo darbą.

Ne kokybę tikrina (paciento sveikatą ir pasitenkinimą), tikrina tai, kur galima išieškoti žalą biudžetui.

Ligonių kasų kitų metų planuojamame biudžete net grafa tokia yra: išieškota žala (skaityk susimokėjo gydytojai), kukli suma – du su puse milijonų eurų. Todėl sutvarkyti popieriukus ir paimti parašą yra gyvybiškai svarbu, nes būtent tą, o ne paciento sveikatą, ir tikrins kontroliuojančios institucijos. Ir tikrins ne gydytojai, ir net ne žmonės su medicininiu išsilavinimu, tikrins buhalteriai ir botanikai, ar pagrįstai buvo apmokėtas jūsų gydymas iš PSDF biudžeto.

Kalta apskaitos sistema, kai gydytojai specialistai gauna apmokėjimus tik už pirmą ir ketvirtą vizitus dėl tos pačios ligos, todėl nepriima pacientų be siuntimų antrą ir trečią kartą (tai yra niekada), ir mes (šeimos gydytojai) tampame raštininkais.

O ligoninei bus sumokėta tik už vienos ligos gydymą, dėl kitos reikės sugrįžti pas šeimos gydytoją ir pasiimti naują siuntimuką. Bet tai bus greitai, nes eiles panaikino.

Kalta Sveikatos apsaugos ministerija su jai pavaldžiomis įstaigomis, kurios kasmet patvirtina po naują kontrolės mechanizmą (įsakymą), kuriam užpildyti reikia skirti to taip reikalingo laiko, kurį būtų galima skirti pacientui.

Kaltas visuomenės informavimas iš visų aukščiau išvardytų struktūrų, nes nei viena iš jų nepasako tiesos: „Sodra“ nepasako, kad sveikatos priežiūroje ji neveikia nieko be trukdymo ir baudavimo, Ligonių kasos nemoka nieko be frazės „viskas nemokama“ ir „pasitikėjimo telefonas“,

Ministerija kalba tik apie brangias paslaugas ir inovatyvų gydymą, pamiršdama pasakyti, kad tas paslaugas gaus koks penketas pacientų per metus.

Dabar PSDF biudžeto likutis po kažkokių judėjimų finansų sistemoje bus skirtas personalo algoms.

Taip būsim apvogti visi. Pacientai – nes pinigai galėjo būti skirti virškvotinėms paslaugoms, ir minėtas kardiologas būtų priėmęs sergantį arba vaikui būtų suteiktas papildomas reabilitacinis gydymas. Įstaigos – nes medikai irgi žmonės, jie užjaučia ir visos įstaigos teikia virškvotines paslaugas reikalingas pacientams nemokamai, iš savo kišenės, o juk buvo galima jas apmokėti.

Personalas – nes suplanavus apmokėjimą iš anksto būtų ramiau ir laiku teikiamos paslaugos, palengvintas darbas, galbūt net peržiūrėti įkainiai ir gydytojo atliktas darbas būtų pagaliau įvertintas brangiau nei staliaus ar valytojos.

Eilių reguliavimo įsakymas nereguliuoja eilių, nes nepakeičia nieko ir aukščiau išvardytų punktų. Nei vieno. Jis nesumažins bereikalingų atėjimų į polikliniką ir nereikalingų popieriukų pildymo (pastarąjį net padidins). Jis vėl visus sukiršins. Dar labiau.

Reikia pokyčių iš esmės: didinti įkainius, mažinti biurokratiją, orientuoti pagalbą į pacientą ir profilaktiką, o ne į ligų ir pinigų apskaitą kaip yra dabar.

Palikime sistemoje tik du veikiančius asmenis: pacientą ir jam norintį padėtį gydytoją. Netrukdykite jiems abiems, ir pagalba bus suteikta tinkamu laiku ir tinkama apimtimi. Tik netrukdykite.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais