Pagal dabar galiojančius įstatymus vairuotojų kraujyje leistinas alkoholio kiekis yra 0,4 promilės, išskyrus taksi, motociklus, keturračius ir komercinį transportą vairuojančius asmenis bei pradedančiuosius vairuotojus, kuriems jau dabar yra taikoma 0 promilių riba.
Ypač daug atgarsių visuomenėje bei tarp pačių politikų ir medikų susilaukė Vidaus reikalų ministerijos siūlomas „0 promilių įstatymas“, kuriuo siekiama visiems vairuotojams be išimties nustatyti 0 promilių ribą. Anot Vidaus reikalų ministerijos, šiuo metu leidžiamas 0,4 promilių alkoholio kiekis kraujyje leidžia vairuotojams patiems spręsti, sėsti prie vairo išgėrus ar ne – dėl to gana dažnai vairuotojai neapskaičiuoja savo galimybių ir vairuoja, viršydami leistiną alkoholio kiekį kraujyje. \
Nustačius 0 promilių ribą neva atsirastų daugiau aiškumo – vairuotojams nereiktų net svarstyti, gali vairuoti išgėrę ar ne, nes įstatymas aiškiai draus tai daryti. Tikimasi, jog „0 promilių įstatymas“ padidins saugumą keliuose bei padės išvengti daugelio skaudžių eismo įvykių.
Ar alkotesteris visada teisus?
Vertinant „0 promilių įstatymo“ iniciatyvą iš teisinės pusės, manytina, kad praktinis jos taikymas bus komplikuotas ir nieko gero nežadantis drausmingiems vairuotojams.
Labai realu, kad, sugaišęs begales laiko ir patyręs finansinių išlaidų, vairuotojas galiausiai vis tiek gali būti nubaustas administracine tvarka, nors faktiškai jokio pažeidimo nepadarė.
Tiek medikų pripažinimai, tiek žurnalistų atlikti ir aprašyti eksperimentai liudija, kad yra tokių produktų ir gaminių, kurių pavartojus ir netrukus patikrinus asmens blaivumą, alkotesteris gali parodyti kelias dešimtąsias promilių.
Žinia, vairuojant nedraudžiama atsigerti ar vartoti vaistų, kurie neturi įtakos vairavimui, burnos higienos priemonių ar pan, bet, praėjus vos keletui minučių po giros išgėrimo, kai kurių gerklės skausmą malšinančių purškalų ar burnos gaiviklių pavartojimo, alkotesteris gali fiksuoti daugiau kaip 0 promilių.
Ar tai jau reikštų, kad vairuotojas yra neblaivus ir yra pagrindas jam taikyti administracinę atsakomybę bei skirti baudą, kuri „0 promilių įstatyme“ numatyta už lengvą neblaivumą (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės)? Be abejo, kad ne, nes jo kraujyje alkoholio nėra! Ir tuomet kyla klausimas: ką daryti tokiam vairuotojui, jei būtent dėl minėtų ir neseniai pavartotų gaminių pareigūnai jam nustato neblaivumą?
(Ne)kaltės įrodymams – ginčai, sugaištas laikas ir išlaidos
Įstatymai vairuotojui nenumato galimybės leisti dar kartą pūsti į alkotesterį po kelių minučių. Antrą kartą vairuotojas gali būti tikrinamas alkotesteriu tik tada, jei pareigūnui kyla abejonių dėl alkotesterio parodymų, ir jis nurodo patikrinimą atlikti dar kartą.
Tad iš esmės vienintelė galimybė vairuotojui įrodyti savo blaivumą – tai medicininių tyrimų sveikatos priežiūros įstaigos tyrimai, už kuriuos, be kita ko, vairuotojui teks ir susimokėti, nes savo iniciatyva atlikti tyrimai valstybės biudžeto lėšomis nekompensuojami.
Taip pat vairuotojui savo jėgomis ar su kvalifikuoto teisininko pagalba (kuri irgi yra mokama) reikės sudalyvauti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime ir, pristačius medicininę pažymą dėl blaivumo, bandyti įtikinti bylos tyrėjus, kad, vairuodamas automobilį, asmuo visgi buvo blaivus.
Svarbu žinoti, kad net ir tokios pažymos turėjimas savaime negarantuoja sėkmės, nes teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia alkotesterio duomenų, kraujo tyrimo rezultatai teismui neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai, tad kaip bus įvertinta vairuotojo pristatyta medicininė pažyma dėl blaivumo, jau priklausys nuo bylos aplinkybių bei bylą nagrinėjančio asmens.
Praktikoje yra buvę atvejų, kai nustatomas vos kelias dešimtąsias promilių viršijantis leistiną ribą neblaivumas, kuomet teisingais buvo laikomi alkotesterio parodymai, o ne medicininės pažymos duomenys, nes jie užfiksuoti tik praėjus tam tikram laikui.
Tad labai realu, kad, sugaišęs begales laiko ir patyręs finansinių išlaidų, vairuotojas galiausiai vis tiek gali būti nubaustas administracine tvarka, nors faktiškai jokio pažeidimo nepadarė. Akivaizdu, kad „0 promilių įstatymas“ iš anksto užprogramuoja ginčus, papildomą darbo krūvį ir išlaidas.
Populistinis „0 promilių įstatymas“ – teisėkūros principų pažeidimas
„0 promilių įstatymas“ iš esmės sudaro prielaidas administracinę atsakomybę taikyti nesant pažeidimo. Konstitucinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, yra privalu paisyti protingumo reikalavimo, teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų, o teisės aktų formuluotės turi būti aiškios ir tikslios.
Teisėkūros pagrindų įstatymas taip pat numato, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Tuo tarpu abejotina, ar siūlomas „0 promilių įstatymas“ šiuos reikalavimus atitinka.
Teoriniame lygmenyje jis labai aiškiai ir suprantamai informuoja, kad nustačius daugiau nei 0 promilių, vairuotojui kyla administracinė atsakomybė, tačiau jis tampa neaiškus ir net kai kuriais atvejais reikalaujantis neįmanomo praktikoje.
Kaip iliustruoja aukščiau pateikti pavyzdžiai, dėl įvairių gyvenimiškų situacijų, kurių vienareikšmiškai atmesti nevalia, nes jos yra galimos, matavimo prietaisai gali fiksuoti vairuotojo neblaivumą, nors faktiškai jis yra blaivus.
Tai iš esmės reiškia, kad net ir nesant kraujyje alkoholio absoliutus 0 promilių, kurių perviršio jokiais atvejais ir situacijose nefiksuotų alkotesteris, nėra įmanomas. Todėl teisiniame reguliavime atsiranda „dirbtinis“ neblaivumas, leidžiantis dirbtinai (nesant pažeidimo) drausmingiems vairuotojams taikyti atsakomybę, kas prieštarauja teisėkūros principams.
Vairuotojams atsiranda neaiškumas ir dvejonės, kaip elgtis tam tikrose situacijose – jokiais atvejais nevartoti prieš vairavimą jokių vaistų, vairavimo metu negerti tam tikrų gaiviųjų gėrimų, galbūt nevalgyti saldumynų, kurių sudėtyje, kaip žinia, galima aptikti alkoholio, o gal galima visa tai vartoti, bet tuomet kokiais kiekiais, kada ir pan.
Kitaip tariant, atsiranda neaiškumas ir netikslumas, kokiu būdu įvykdyti įstatymu siekiamą nustatyti 0 promilių pareigą, jei įstatymas nepalieka jokio intervalo ir/ar paklaidos tikimybės „dirbtinio“ neblaivumo situacijoms, kas tik dar kartą patvirtina, jog „0 promilių įstatymo“ idėja nėra išbaigta.
Todėl aktyviai propaguojamą „0 promilių įstatymo“ iniciatyvą galima vadinti populizmu, kuris yra visiškai „aklas“ jau dabar jame užprogramuotoms problemoms ir kurios, vertinant iš teisinės pusės, turi būti sprendžiamas teisės akto rengimo stadijoje, o ne tuomet, kai dėl aplaidaus teisėkūros proceso ima kentėti visuomenė..
Gytis Mekionis yra advokatų kontoros Drakšas, Mekionis, Smirnov ir partneriai advokatas, partneris
