H.M.Kauzonė. Mūsų vaikams reikia geriausio išsilavinimo: laikas STEAM strategijai

Nors, rodos, esame tik nedidelė valstybė prie Baltijos jūros, garsėjame ir kaip puikūs mokslininkai, verslininkai, vizionieriai ir menininkai, tačiau inovacijų pasaulyje vis dar esami tolokai nuo ES vidurkio.

Jei turime stiprų intelektinį ir kūrybinį potencialą, kyla klausimas – kodėl dar neturime valstybinės STEAM strategijos? Tik potencialu sotus nebūsi, vien talento ir kūrybiškumo nepakanka. Deja, bet šis potencialas nėra kryptingai puoselėjamas ir naudojamas praktikoje, nors Lietuvos matomumo klausimas inovacijų konkurencijos žemėlapyje yra itin svarbus. 

Istoriniai pasiekimai ir matomumo didinimas

Lietuva nėra naujokė tarptautinėje scenoje. Jau XX a. pradžioje buvo vykdomos aktyvios propagandinės kampanijos, siekiant pritraukti dėmesį iš svarbiausių pasaulio galios centrų. Dar 1919 m. Lietuva ėmėsi plataus masto informacinės kampanijos Jungtinėse Amerikos Valstijose, siekdama informuoti amerikiečius apie save kaip valstybę. Kampanijos tikslas buvo atkreipti JAV dėmesį į mūsų kovą su bolševizmu ir nepriklausomybės siekį.

Kampanija, kuriai buvo skirta net 23 tūkst. JAV dolerių (milžiniška suma tuo metu), buvo itin sėkminga. Pranešimai apie Lietuvą skambėjo didžiausiuose JAV miestuose, buvo spausdinami laikraščiuose, o per trejus metus buvo pasiektas reikšmingas tikslas – Lietuva buvo pripažinta JAV Senato rezoliucija.

Jei turime stiprų intelektinį ir kūrybinį potencialą, kyla klausimas – kodėl dar neturime valstybinės STEAM strategijos?

Ši istorijos pamoka rodo, kad sėkmingas valstybės pozicionavimas reikalauja nuoseklių veiksmų ir strateginių sprendimų. Ir šiandien Lietuvai kyla tas pats klausimas – kaip ne tik būti matomai, bet ir išsiskirti iš kitų pasaulio valstybių būrio?

Lietuvos potencialas: inovacijų ir kultūros sinergija

Vienas svarbiausių klausimų, į kurį reikia atsakyti – kur turime koncentruoti savo pastangas? Ar gilinti įdirbį tose srityse, kuriose jau turime pasiekimų, ar verčiau investuoti į naujas sritis? Lietuva jau dabar pasižymi stipriais pasiekimais tokiose srityse kaip lazerių pramonė, biomedicina ar nanotechnologijos. Šios inovatyvios pramonės šakos yra mūsų šalies potencialo ir ateities simboliai.

Tačiau ne tik šiuolaikinės technologijos ir mokslas formuoja mūsų šalies veidą. Lietuva taip pat turi gilias kultūrines ir istorines šaknis, kurios gali būti stipri atrama ateičiai. Siekdami tarptautinio išskirtinumo, turime ne tik kurti ir skatinti inovacijas, bet ir puoselėti savo kultūros paveldą. Kultūrinis identitetas gali tapti puikiu pagrindu formuojant Lietuvos kaip kūrybingos ir unikalios šalies įvaizdį. Menas, dizainas, architektūra – tai sritys, kuriose Lietuva jau dabar demonstruoja stiprią kūrybinę energiją. Investavimas į šias sritis, kartu su inovacijomis, leistų sukurti harmoningą šalies įvaizdį, kuris apjungia tiek modernumą, tiek tradicijas.

Be to, Lietuva turi didelius geologinius išteklius, kurie gali tapti pagrindu modernių energetikos technologijų kūrimui bei susijusio verslo plėtrai. Atsinaujinanti energetika ir tvarus požiūris į gamtos išteklių naudojimą gali tapti dar viena sritis, kurioje Lietuva gali užimti lyderio poziciją. Pasaulyje vis didesnę reikšmę įgyja klimato kaitos problema ir tvarumo reikalavimai, todėl šios srities plėtra galėtų ne tik padėti šalies ekonomikai, bet ir prisidėti prie globalių aplinkosauginių tikslų. Lietuvos inovacijų ekosistema galėtų neapsiriboti tik technologinėmis inovacijomis, bet ir apimti žaliąją energetiką, aplinkosaugos sprendimus, kurie ilgainiui taptų tarptautiniu pavyzdžiu.

Švietimas kaip išskirtinumą kurianti sritis

Lietuvos švietimo sistema yra vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių nulemti šalies konkurencingumą ir matomumą pasaulyje. Visos mūsų stiprybės reikalauja skaidrių ir aštrių protų, kurių kol kas kaip ir nestinga, tačiau juk auga ir jaunoji karta, už kurią esame atsakingi. Turime jiems padėti lavinti save, būti ambicingiems ir užsispyrusiems siekiant savo tikslų moksle, mene ar versle.

Tačiau švietimo sistema šiuo metu susiduria su rimtais iššūkiais – ji yra išbalansuota dėl nesėkmingų reformų, neprofesionalių ir skubotų valdžios sprendimų, taip pat elementarios vadybos stokos. Švietimo sistema neturi būti neišmanėlių eksperimentų laukas. Kartais geriausias sprendimas – jokios reformos. Tiesiog leiskime mokytojams dirbti savo darbą be nuolatinio išorinio spaudimo. Jei norime užtikrinti kokybišką švietimo sistemą, visų pirma turime pasitikėti mokytojais ir švietimo bendruomene. Pasitikėjimas mokytojais yra kertinis elementas švietime.

Ką galime padaryti dar šiandien? Gerinkime mokytojams darbo sąlygas – privalome didinti atlyginimus, aprūpinti klases įranga, įrengti laboratorijas, parengti kokybiškas mokymo programas, maksimaliai skaitmenizuoti turinį, suteikti galimybes stažuotis ir kelti kvalifikaciją. Daug kalbama apie mokinių pasiekimus sprendžiant tarptautinius ir nacionalinius testus. Tačiau ar žinote, kiek mokyklų turi laboratorijas, kad vaikai galėtų praktiškai įtvirtinti savo žinias ir mokytojai galėtų tinkamai vykdyti mokymo procesą? Tik 44,83 %.

Dar prieš dešimt metų, būdama švietimo ir mokslo viceministre, pradėjau iniciatyvą kurti mokslo populiarinimo tinklą STEAM. Pradėjome ambicingai ir sukūrėme net 10 STEAM centrų regionuose, artimiausiu metu pradės veikti Mokslo ir technologijų populiarinimo centras - interaktyvus mokslo muziejus. Nors STEAM tinklas yra įkurtas, matau, kad jis veikia netinkamai ir fragmentiškai, o mokyklos, kaip minėjau, vis dar neturi reikiamos įrangos.

Prieš daugiau kaip 100 metų Lietuva sėkmingai pasiekė tikslą ir tapo matoma pasaulio mastu.

Turime didelį dėmesį skirti STEAM ugdymui ir skatinsiu laboratorijų kūrimą mokyklose. Siekti, kad kuo daugiau mokytojų ir mokinių turėtų galimybę naudotis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, kūrybiškumo ir matematikos (STEAM) infrastruktūra.  Asmeniškai siekiu inicijuoti valstybinę STEAM strategiją ir aktyviai skatinti įvairias iniciatyvas bei programas, kurios skatina mokslus ir technologijas Lietuvoje. Toks yra tikslas siekiant užtikrinti šalies inovatyvumą ir globalų konkurencingumą bei inovatyvumą globalioje rinkoje.

Drąsiai judėkime pirmyn

Prieš daugiau kaip 100 metų Lietuva sėkmingai pasiekė tikslą ir tapo matoma pasaulio mastu. Dabar, taip pat sėkmingai, galime tapti išskirtiniais, paveikdami pasaulio inovacijų erdvę. STEAM turi tapti valstybės strategija. Jei suteiksime daugiau galimybių mūsų jaunimui prieiti prie STEAM tinklo ir programų, daugiau jų sukurs naujų startuolių, išradimų ir proveržių, kurių reikia tiek mums, tiek pasauliui.

Investicijos į švietimą, mūsų vaikus ir mokytojus ilgoje perspektyvoje padės Lietuvai ne tik išsiskirti pasaulio šalių kontekste, bet ir užtikrins ilgalaikį šalies ekonominį bei socialinį augimą. Pasitikėkime savo jaunimu ir suteikime jiems tinkamus įrankius augti ir tobulėti.