Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos okupacijos laikotarpiu, ir jų palikuoniams, tačiau nėra suteikiama išvykusiems po nepriklausomybės atkūrimo.
Per 25 nepriklausomybės metus iš Lietuvos emigravo daugiau nei 700 tūkst. piliečių. Didžiausi išvykstančiųjų mastai buvo per paskutinį dešimtmetį. Taigi, dvigubos pilietybės klausimas labai aktualus daugeliui žmonių.
PLB labai teisingai pažymėjo, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės 2016 m. įvyktų tik tuomet jeigu būtų pakeistas Referendumo įstatymas.
Atrasti ir išlaikyti ryšį su išvykusiais darosi vis sunkiau, todėl bet kokios priemonės, padėsiančios tai daryti, yra reikalingos. Dviguba pilietybė – puikus pirmas rimtas žingsnis šiam ryšiui sukurti, bet vietoj realaus darbo, matome tik jo imitaciją.
PLB labai teisingai pažymėjo, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės 2016 m. įvyktų tik tuomet jeigu būtų pakeistas Referendumo įstatymas nustatant, kad referendumui priimti pakaktų daugumos balsavusių, o ne visų balso teisę turinčių piliečių balsų, kaip šiuo metu.
Jau dabar į rinkimus ateina net mažiau nei 50 proc. balsuoti teisę turinčių piliečių. Tai kita Lietuvos (ir visos Europos) problema, bet akivaizdu, kad tikimybė, jog kitąmet ateis balsuoti bent pusė ir visi ligi vieno nubalsuos už referendumą – lygi nuliui. Net jeigu ateitų kiek daugiau nei pusė – referendumui balsų vis tiek neužtektų.
Tai puikiai supranta referendumą iniciavę liberalai. Jie susikūrė sau sąlygas kartoti populistinius lozungus iki kitų metų Seimo rinkimų. Kas, kad referendumas nepavyks? Visuomet bus galima apkaltinti netobulus įstatymus, rinkėjų vangumą, priešininkų stovyklą ar dar ką nors, bet galimybė save pristatyti, kaip modernius kovotojus už Lietuvos išsaugojimą per didelė, kad nepasinaudotum.
Negirdėjau nieko iš referendumo iniciatorių liberalų apie iniciatyvas keisti Referendumo įstatymą, kad būtų bent teorinės galimybės jam įvykti. Man tai šį bei tą įrodo.
Kaip pilietė, lygiai taip pat negaliu leisti, kad geros idėjos būtų marinamos arba jomis naudojamasi siekiant pigaus populiarumo, taip devalvuojant ir pačią idėją.
Sunku būtų Lietuvoje rasti šeimą, kurios nebūtų vienaip ar kitaip palietusi emigracija, kurie neturėtų giminaičių svetur. Negalime likti akli ir kurti prieš šią situaciją, negalime sau leisti nepasinaudoti visomis priemonėmis išlaikyti ryšį.
Kaip pilietė, lygiai taip pat negaliu leisti, kad geros idėjos būtų marinamos arba jomis naudojamasi siekiant pigaus populiarumo, taip devalvuojant ir pačią idėją. Nepavykus vieną kartą priimti dvigubos pilietybės referendumo – kito bandymo galime laukti labai ilgai.
Artimiausiame Darbo partijos frakcijos Seime posėdyje iškelsiu šį klausimą ir pasiūlysiu atitinkamus įstatymo pakeitimus. O gal mane spės aplenkti referendumo iniciatoriai ir pademonstruos, kad kaltindama juos populizmu klystu?
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė yra Darbo partijos pirmininko pavaduotoja.
