Stambius ūkininkus atstovaujančios asociacijos šiam ministrui, kuris pats yra ūkininkas, nebesivargina kelti jokių reikalavimų – jis savo iniciatyva energingai pildo visas žemės ūkio asociacijų svajones, pamindamas viešąjį interesą ir aplinkosaugą. Tad iš kur gali kilti triukšmas? Traktorių laimės indeksas kyla pramušdamas lubas!
Purkšk pesticidus kur nori, kada nori, kaip nori
Štai vienas iliustratyvus pavyzdys: vos tapęs žemės ūkio ministru, K.Starkevičius ėmėsi drastiškų veiksmų pesticidų naudojimo srityje. Tai puiku ūkininkams, tačiau ženkliai apsunkina atsakingų institucijų kontrolę. Likus vos kelioms savaitėms iki Seimo rinkimų, jo įsakymu buvo pakeistos Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai ir naudojimo taisyklės.
Pakeistose taisyklėse numatyta, kad augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai turi užpildyti apskaitos žurnalą iki einamųjų metų gruodžio 1 d. Anksčiau ūkininkai buvo įpareigoti tai padaryti per 30 dienų nuo produktų panaudojimo, kas jau ir taip buvo ilgas terminas.
Be to, pagal naujus pakeitimus, žurnalą galima pildyti ir popierine forma. Iki tol ūkininkai, apdorojantys daugiau nei 150 hektarų žemės augalų apsaugos produktais, turėjo privalomai naudotis elektronine Paraiškų priėmimo informacine sistema (PPIS).
Pasikeitė ir žurnalo struktūra: nebereikia nurodyti apdoroto lauko atpažinimo numerio ar objekto adreso, užtenka įrašyti tik savivaldybę, seniūniją ir vietovę. Šie pakeitimai reiškia, kad ūkininkai gali purkšti pesticidus, kada nori, kur nori, ir niekas jų praktiškai negali patikrinti.
Aplinkosaugos institucijų nuomonės nepaisoma
Su tokiais konservatorių ministro pokyčiais nesutinka ir tokios institucijos kaip Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerija, kurios prieštaravo pakeitimams, pabrėždamos galimas rizikas.
Jos savo raštuose teigė, kad pakeitimai gali neigiamai paveikti augalų apsaugos produktų naudojimo kontrolę, nes specialistai negalės operatyviai reaguoti į galimus pažeidimus, ypač nagrinėjant skundus ar pranešimus.
Pakeitimais sukuriamos sąlygos nelegalių augalų apsaugos produktų naudojimui, nes išsamus patikrinimas bus įmanomas tik gavus pilnus apskaitos duomenis metų pabaigoje. Taip pat bus galima ilgiau išvengti atsakomybės dėl netinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo.
Taisyklių pakeitimas taip pat reiškia, kad elektroninė apskaita tampa neprivaloma, o tai stabdo augalų apsaugos produktų priežiūros operatyvumą ir efektyvumą. Tai apsunkina ir Komisijos reglamento (ES) 2023/564 įgyvendinimą, kuris nuo 2026 m. sausio 1 d. numato privalomą elektroninę apskaitą.
Iki šiol žingsniai link skaitmenizacijos buvo daromi palaipsniui, kasmet mažinant apdorojamų hektarų ribą, nuo kurios privaloma pildyti elektroninę apskaitą. Tačiau nauji taisyklių pakeitimai viską grąžina atgal į „akmens amžių“.
Prie to prisideda ir žurnalo formos pakeitimas. Vietoj tikslių duomenų, tokių kaip augalų apsaugos produktais apdoroto lauko atpažinimo numeris ar objekto adresas, dabar nurodoma tik vietovė. Dėl to tampa neįmanoma identifikuoti asmenų, atsakingų už augalų apsaugos produktų naudojimo pažeidimus, ir atlikti patikrinimų, kur ir kokius produktus naudoja ūkininkai.
Specialistams, siekiantiems konsultuoti ūkininkus, bičių laikytojus ar nagrinėti skundus dėl pesticidų naudojimo, būtina turėti tikslią informaciją apie produktų naudojimą konkrečiame lauke.
Kad ir kaip protestuotų aplinkosaugos institucijos, šiam žemės ūkio ministrui visa tai yra „dzin”. Jis stengiasi nuveikti kuo daugiau „gerų“ darbų per jam suteiktą trumpą laiką.
Trąšas pilk kur nori, kada nori, kaip nori
Jis negaišta laiko ir kitose srityse, grąžindamas mus į „akmens amžių“ ir pamindamas viešąjį interesą.
Žemės ūkio ministerija jau pradėjo keisti Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašą. Projekte siūloma leisti duomenis apie mineralinių ir (ar) organinių trąšų panaudojimą pateikti ne tik PPIS sistemoje, bet ir popierine forma (kas reiškia, kad duomenys, geriausiu atveju, liks tik ūkininkų stalčiuose ir bus nepasiekiami kontrolei ar analizei), vieną kartą per metus iki gruodžio 1 d.
Anksčiau šiuos duomenis reikėjo teikti du kartus per metus. Be to, duomenys galės būti pateikiami ir valdos lygmeniu. Tai reiškia, kad ūkininkas gali pilti savo mineralines trąšas tiek Klaipėdos rajone, tiek Ignalinoje, o institucijos neturės galimybių nei patikrinti, nei paklausti, kur tai daroma.
Pasak Aplinkos ministerijos, tokiu būdu surinkti duomenys nebūtų tinkami nei aplinkos analizei, nei kontrolei, nei ataskaitoms Europos Komisijai ar politikos formavimui.
Mes žinome, kad daugiau nei 40 % visų Lietuvos vandens telkinių yra blogos būklės dėl ūkininkų naudojamų mineralinių trąšų, kurioms ir taip mažai apribojimų. Šie nauji pakeitimai yra dar vienas „pagerinimas“, kuris užtikrina neskaidrumą, galimybes nesilaikyti jokių reikalavimų, tręšti nesubalansuotai, teršti dirvožemį ir vandenis, bei palieka be veiksmingų kontrolės mechanizmų.
Medžiotojų ir taršių ūkininkų frakcijos renesansas?
Visa ši situacija siunčia aiškią prognozę, kas laukia, jei į būsimą Seimą bus išrinkta daugiau taršių stambių ūkių lobistų ar advokatų.
Taip pat ir garsiosios medžiotojų frakcijos narių.
Sušaukto neeilinio Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos suvažiavime pakviesti tokios frakcijos politikai švenčia ne tik naktinio matymo taikiklių medžioklėje įteisinimą, bet jau ir atvirai žada duslintuvų įteisinimą.
Ne vienas sąrašų Seimo rinkimuose lyderis grasina atšaukti kailinių žvėrelių fermų veiklos draudimą.
Bičių laikytojai, kurių bitynai yra šalia apdorojamų laukų, ir gyventojai, kenčiantys nuo netinkamo pesticidų naudojimo, yra akivaizdžiai ignoruojami.
Viskas, kas nuveikta gamtos labui, gali būti sutrypta. Todėl visuomenės budrumas ir prieš, ir po rinkimų turi būti aukščiausiame lygmenyje. Negalime leisti privataus pelno interesui užgožti visuomenės ir gamtos sveikatos poreikių.
