Norėčiau pasidalinti keliomis įžvalgomis, kurios galbūt padės geriau suprasti bei perprasti estiškąją sėkmės formulę. Pradėkime nuo to, kad jokios formulės nėra, tačiau egzistuoja keli pamatiniai principai.
Planavimas: maratono rungtyje žingsnius planuojantis vėžlys aplenks karštakošį bulių. Jokia paslaptis, kad Lietuvoje vis dar gajus stereotipas apie estų lėtumą. Pačiai teko girdėti ne vieną anekdotą apie lėtapėdžius estus. Taip, Estijoje santūrumo indeksas aukštesnis nei Lietuvoje, tačiau jei kalbame apie verslo santykius, estų santūrumas dažnai reiškia vertinimą ir analizę. Kaip ir žaidžiant šachmatais, prieš kiekvieną ėjimą verta gerai pagalvoti. Svarbu aiškiai suvokti galutinį tikslą, o žingsnius pakeliui į jį planuoti tolygiai ir racionaliai. Karštakošis bulius tikrai įveiks vėžlį sprinto rungtyje, tačiau maratono distancijoje jis pailstų jau pusiaukelėje, kuomet vėžlys toliau tursentų savo tikslo link.
Santykiai: žmogus jaučiasi patogiau horizontalioje padėtyje nei pamautas ant vertikalaus iešmo. Kuomet lyginama lietuviškų ir estiškų organizacijų santykių kultūra, iš estų dažnai girdžiu, kad susidūrę su mūsiške hierarchija jie stebisi „boso kultu“, kartais net lygindami jį su feodalizmo apraiškomis. Estai pastebi, kad vadovo pozicija lietuviškose kompanijose yra pernelyg sureikšminta. Asmeniškai nesiimu spręsti, kiek tame yra tiesos, nes mano darbo patirtys susijusios su tarptautinio verslo modeliu, tačiau žinau atvejų, kuomet dėl tokių požiūrių skirtumų lietuvių vadovaujamoms įmonėms Estijoje yra sunku pritraukti ir išlaikyti vietinius darbuotojus. Darau prielaidą, kad labiau horizontalūs darbo santykiai Estijoje yra įtakoti gausaus ir dešimtmečius trunkančio Suomijos bei kitų šiaurės šalių verslo kultūros importo.
Laikas: liūtas karalius. Jei kai kurios pietų pusrutulio šalys vadinamos mañana šalimis, sveiki atvykę į ordnung šalį Estiją. Laiko disciplina Estijoje yra įgavusi visuotinį ir kultinį statusą ir laikas čia nėra jokia abstrakcija, o labai konkreti vertybė. Jei nenorite sugadinti verslo (ir ne tik) santykių, į susitikimą atvykite minutės tikslumu, laikykitės sutartų terminų ir duoto žodžio. Vėluoti – reiškia atimi iš kitų tai, kas brangiausia: laiką. Beje, šiemet Estijoje įsigaliojo nuobauda, kuomet viršijus greitį estų policija jums ne tik pateiks piniginės baudos kvitą, bet ir gali skirti laiko atėmimo bausmę: 20 minučių pasėdėti šalikelėje mąstant apie galimas neatsakingo skubėjimo pasekmes sau ir kitiems.
Ambicija: erelis – plėšrūnas, bet žuvėdra skrenda toliau. Paradoksas, tačiau Estijos rinkos mažumas pastūmėjo estų verslą mąstyti plačiai ir drąsiai. Skype sėkmė ir kilmė įkvėpė tikėjimo, kad globalumas ir technologinė pažanga atveria visai kito lygio galimybes. Šis mąstymas davė vaisių: Estija užima 3-ią vietą Europoje startuolių skaičiumi per capita ir turi keturis estiškos kilmės vienaragius, kurių vertė viršija 1 milijardą JAV dolerių. Tai jokiais būdais nereiškia, kad lietuvių verslas kuo nors prastesnis. Anaiptol, lietuviai garsėja veržlumu ir ekspansinėmis plėtros strategijomis. Iš estų esu ne kartą girdėjusi, kad mes, lietuviai, esame dinamiški, kūrybingi ir lankstūs, ypač lyginant su viduriniąja estų vadybos grandimi. Lietuvių verslas tikrai ne mažiau ambicingas, netgi agresyvus, lyginant su estiškuoju. Skirtumas tik tas, kad lietuvių verslo ambicijos dažniausiai siekia regioninės lyderystės, o estų – pasaulinės.
Tikiuosi, kad šie mano kuklūs pastebėjimai bei pamąstymai padės lietuviškam verslui geriau suprasti šiaurės kaimynų verslo kultūrą ir skinti pergales konkurencinėse kovose.
Ieva Matulaitienė yra „Lietuvių profesionalai Taline“ klubo įkūrėja.