Su organizacija „Gyvi gali“ surengėme pirmąją augalinės mitybos skatinimo konferenciją Seime, kurioje su įvairių sričių ekspertais kalbėjomės apie tai, kaip augalinį maistą paversti realia alternatyva mėsai.
Augalinė mityba kaip sveikas pasirinkimas
Mityba, kurioje augalinis maistas vaidina reikšmingą vaidmenį, prisideda prie geresnės širdies veiklos, mažina kraujagyslių ligų ir vėžinių susirgimų riziką, gerina žarnyno sveikatą ir odos būklę. Sveikatingumo edukatorė, dietistė Elena Kundrotaitė paneigė mitą, kad augalinė mityba yra nepakankama ar netinkama tam tikroms žmonių grupėms.
Visgi, ji pabrėžė, kad augalinė mityba turi būti SUBALANSUOTA. Neužtenka makaronus su faršu pakeisti makaronais su pomidorų padažu, kad galėtum laikyti save augalinės mitybos šalininku. Ji turi būti apgalvota ir visavertė, kad organizmas gautų visas reikiamas medžiagas.
Augalinė mityba kaip teisė
Ar teisė į augalinę mitybą gali būti žmogaus teisė? Vienareikšmiško atsakymo nėra, bet advokatas Donatas Murauskas išskyrė kelias galimas perspektyvas, mąstant apie augalinės mitybos teisinį vertinimą. Visų pirma, augalinė mityba gali būti sietina su teisės į sveiką aplinką įgyvendinimu kaip maisto alternatyva, kuri palieka daug mažesnį taršos pėdsaką. Apie augalinės mitybos pasirinkimą taip pat galima galvoti kaip saugomą asmens teisės į privatų gyvenimą. Galiausiai, teisė rinktis augalinę mitybą gali būti laikoma kaip viena iš minties, tikėjimo ir sąžinės laisvės išraiškų.
Būtent paskutinė perspektyva jau yra padėjusi pasiekti teisinių pergalių augalinės mitybos šalininkams – požiūris į gyvūninės kilmės produktų nevalgymą kaip etinę doktriną daro ją saugomą kaip tikėjimo laisvę. Danijoje teismas tokiu pagrindu apgynė ikimokyklinukų teisę gauti augalinę mitybą, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė, kad įkalintiems asmenims privaloma suteikti galimybę maitintis augaliniu maistu.
Lietuvoje augalinė mityba vis dar dažnai matoma kaip kvailų juokelių apie veganus pagrindas, tačiau europinėje jurisprudencijoje tai jau tampa žmogaus teisių pagrindu saugomu pasirinkimu.
Augalinė mityba kaip verslas
Augalinė mityba yra svarbi ne tik žmogaus sveikatai ar jo moralinių įsitikinimų įgyvendinimui, tačiau ir ekonominiam potencialui realizuoti. Augalinio maisto industrija meta pirštinę absoliučiam gigantui – mėsos rinkos dydis yra virš trilijono dolerių – tačiau augantis visuomenės atvirumas augalinei mitybai atveria galimybes naujiems, aukštos pridėtinės vertės verslams, kurie gali pasiūlyti alternatyvą mėsai.
„Biohifas“ įkūrėjas Tomas Byčkovas sakė, kad alternatyvių baltymų industrijai reikia laiko, kad ši būtų pajėgi konkuruoti su mėsos rinka, tačiau atkreipė dėmesį, kad investuotojams ši sritis yra labai įdomi ir pinigai vis dažniau randa šioje srityje perspektyvias įmones. Tiesa, Lietuvoje ši industrija dar yra kūdikystėje – turime vos vieną startuolį, kuris vysto alternatyvių baltymų technologiją. Visgi, pasaulinės tendencijos leidžia tikėtis, kad ši industrija subręs ir mūsų šalyje bei kurs gerai apmokamas darbo vietas.
Tai kokie gi sprendimai?
Matyti, kad svarbesnis augalinio maisto vaidmuo žmonių mitybos racione turi daug privalumų visuomenei – subalansuota mityba prisideda prie geresnės sveikatos ir leidžia sutaupyti didžiules lėšas, skiriamas sveikatos apsaugai, mažesnis mėsos vartojimas reiškia mažiau aplinkai kenksmingų dujų, mažiau mitybos tikslais nužudomų gyvūnų ir sukuria naujas ekonomines galimybes vystant aukštos pridėtinės vertės industriją.
Augalinės mitybos privalumus mato ir daugelis lietuvių – 87,4 proc. apklaustųjų tokį maistą laiko sveiku (palyginimui, mėsą sveiku maistu laiko 61,9 proc.). 78,7 proc. lietuvių taip pat augalinį maistą vertina kaip tausojantį aplinką, o 60 proc. respondentų teigia, kad vartodami mėsą aplinkai kenkiame.
Sutarimas šiuo klausimu, atrodo, egzistuoja ir tarp sprendimų priėmėjų – Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio bei Sveikatos apsaugos ministerijų atstovai pritarė, kad didesnis augalinės mitybos skatinimas sukurtų teigiamų pokyčių visuomenėje.
Atrodytų, kad yra visos sąlygos proveržiui augalinės mitybos srityje, tačiau realybėje mūsų institucijos dar tik pradeda dėti pirmus, netvirtus žingsnius siekiant augalinį maistą paversti realia alternatyva.
Iš paminėtinų veiksmų šioje srityje galima išskirti Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje įsteigtą darbo grupę, kuri rengia augalinio maisto industrijos skatinimo veiksmų planą, pasirašytą memorandumą su Nyderlandų konsorciumu „Cellular Agriculture“ dėl alternatyviųjų baltymų plėtojimo, stipendijas doktorantams stažuotis užsienio universitetuose kultivuojamos mėsos programose, pokyčiai ugdymo įstaigų valgiaraščiuose, numatant ir bent vieną augalinio maisto alternatyvą. Tikimasi, kad prie augalinio maisto, kaip netaršesnės mitybos alternatyvos, skatinimo viešajame sektoriuje ateityje galėtų anglies dvideginio skaičiuoklės įdiegimas viešuosiuose pirkimuose.
Tiesą sakant, šioje srityje valdžios atstovams dviračio išradinėti nėra būtina – galima imti Danijos vyriausybės pavyzdį. Ši šalis viena pirmųjų pasaulyje pasirengė augalinio maisto plėtojimo strategiją ir kryptingai ją vykdo. Pavyzdžiui, įsipareigojo skirti 100 milijonų eurų per aštuonerius metus augalinės mitybos sektoriaus stiprinimo projektams.
Tai daroma ne tik dėl idėjinių, bet ir visiškai praktinių priežasčių – jie paskaičiavo, kad valstybė galėtų sutaupyti 1–3 milijardus eurų kasmet, jei pavyktų pakeisti visuomenės mitybos įpročius.
Per naktį danais turbūt netapsime ir 100 milijonų eurų augalinės mitybos plėtrai nepaskirsime, bet, matydami tiek objektyvius tokios mitybos privalumus, tiek pozityvų lietuvių augalinio maisto vertinimą, tiek institucijų atstovų supratimą, galime nuveikti gerokai daugiau negu esame padarę šiandien.
