Ieva Pakarklytė. Ketveri gyvūnų gerovės ir negerovės metai Seime

Tiksint paskutiniosioms šios kadencijos Seimo dienoms ir spalio 4-ąją minint Pasaulinę gyvūnijos dieną, atėjo laikas skaičiuoti viščiukus – ką gi parlamentas pasiekė gyvūnų gerovės srityje per ketverius metus?
Ieva Pakarklytė
Ieva Pakarklytė / Viktoriia Chorna nuotr.

Tapatybės susidvejinimas – tokiais žodžiais būtų galima reziumuoti 2020-2024 metų kadencijos Seimo narių veiklą gyvūnų gerovės srityje. Priimta tikrai reikšmingų sprendimų ir pasiekta svarbių proveržių, tačiau kai kur Seimas nedrįso žengti reikalingų žingsnių, o kartą netgi nusprendė žengti reikšmingą žingsnį atgal. Bet apie viską iš eilės.

Kokios pergalės Seime džiugino gyvūnus ir jų mylėtojus?

Daugiausiai dėmesio pelnė ir daugiausiai sulaužytų iečių pareikalavo siekis sustabdyti kailinių žvėrelių fermų veiklą Lietuvoje. Ši iniciatyva kelią iki įstatymo priėmimo skynėsi beveik dvejus metus, kol galiausiai jai buvo pritarta. Nuo 2027 metų šalyje nebeliks kailinių žvėrelių fermų, jų savininkai gaus kompensacijas, o darbuotojai – išeitines išmokas. Nors įstatymo oponentai skalambijo apie verslo žlugdymą, tačiau moderni valstybė turi užtikrinti, kad gyvų būtybių kančios neturėtų būti pasipelnymo šaltiniu, ypač kai prekė, kuri gimsta iš jų kančių, yra tik prabangos, o ne gyvybinio būtinumo. Tą ir pavyko užtikrinti.

Drausti pelnytis iš gyvūnui sukeltos kančios buvo pagrindinis motyvas ir priimant mano inicijuotą įstatymą, kuris neleidžia veisti, prekiauti ar parodose demonstruoti gyvūnų, kuriems ne dėl medicininių priežasčių buvo nukirptos ausys ar uodegos. Tokia procedūra Lietuvoje yra uždrausta jau daugiau nei 20 metų, tačiau vis pasitaikė atvejų, kuomet ausys ar uodegos buvo karpomos nelegaliai arba tokie gyvūnai būdavo atvežami iš užsienio. Dažniausiai – iš rytinių kaimynių, kadangi Vakarų šalys tokios praktikos taip pat jau seniai atsisakiusios. Ši iniciatyva taip pat sulaukė Seimo daugumos palaikymo ir nuo šių metų lapkričio 1 dienos taps galiojančiu šalies įstatymu.

Siekiant sumažinti kančias patiriančių gyvūnų skaičių, ne ką mažiau svarbus buvo ir mano inicijuotas draudimas tam tikrą laiką laikyti gyvūnus tiems asmenims, kurie žiauriai elgėsi, sužalojo ar net nužudė gyvūną. Nuo 2023 metų pradžios veikiantis įstatymas sumažina pakartotinio smurto gyvūnų atžvilgiu tikimybę, nes eliminuoja spragą, kuri iki tol leisdavo smurtautojams vos ne kitą dieną įsigyti naują gyvūną, po to kai augintinis iš jų buvo konfiskuotas už žiaurų elgesį.

Tarp kitų pergalių verta paminėti ir įstatymu nustatytą pareigą ženklinti kates, šunis ir šeškus – tai padidina gyvūnų saugumą, nes užtikrina, kad pasiklydę augintiniai gali greičiau sugrįžti pas savuosius šeimininkus. Taip pat pavyko pasiekti, kad šiais gyvūnais augintiniais nebebūtų leidžiama prekiauti turgavietėse ir lauko sąlygomis, kur sudėtinga užtikrinti kokybiškas gyvūnų laikymo sąlygas ir atsiranda puiki terpė gyvūnus pardavinėti neatsakingiems daugintojams.

Seime, Teisės ir teisėtvarkos komitete, kol kas yra užstrigęs mano siūlymas suteikti galimybę gyvūnų teises ginančioms organizacijoms atstovauti gyvūnus nagrinėjant administracines ir baudžiamąsias bylas. Šis įstatymo projektas įveikė ir pirmąją stadiją Seimo posėdžių salėje, ir gavo palankią Vyriausybės išvadą, ir sulaukė Aplinkos apsaugos komiteto palaikymo. Dabar visi svertai Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės rankose.

Reikšmingų pasiekimų gyvūnų teisių srityje siekti įpareigojo ir Seimo priimtas sprendimas 2022-uosius metus paskelbti gyvūnų gerovės metais. Ir tikrai visi šie išvardyti pasiekimai buvo svarbūs ir ilgai laukti gyvūnų teisių aktyvistų. Vis dėlto, ne vien saldžiomis pergalėmis buvo patepta ši kadencija – buvo ir nusivylimų, palikusių nemažai nebaigtų reikalų ateinančios kadencijos Seimui.

Kur nepavyko padaryti proveržio?

Skaudžiausiu Seimo sprendimu gyvūnų mylėtojams neabejotinai tapo priimtas įstatymas, kuris leidžia medžioklę naudojant naktinius taikiklius. Šiam įstatymui priimti susiformavo neoficiali medžiotojų frakcija, kuri pasižymėjo didele disciplina ir vienybe balsuojant. 20 balsų šiai frakcijai atnešusių konservatorių nejaudino nei premjerės Ingridos Šimonytės aktyvus pasipriešinimas naktiniams taikikliams medžioklėje, nei Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas vetuoti šį įstatymą. Vienintelė frakcija, kuri vieningai nepalaikė naktinių taikiklių įteisinimo buvo Laisvės frakcija. Prezidento veto šį pavasarį buvo atmestas ir gyvūnų gerovėje žengėme nemažą žingsnį atgal – gyvūnai nuo šiol gali laisvai patekti į medžiotojų naktinius taikinius.

Naktinių taikiklių medžioklėje įteisinimas nebuvo vienintelis niuksas gyvūnams šį pavasarį – jau pirmoje stadijoje Seimas atmetė įstatymo projektą, kuris būtų nustatęs ribojimą laikyti šunis nuolat pririštus prie grandinių. Šia iniciatyva buvo siekiama eliminuoti situacijas, kai šunys praleidžia visą savo gyvenimą prirakinti prie būdos: grandinė jiems tiesiog įauga į kaklą, jie negali pabėgti nuo juos puolančių kitų gyvūnų. Deja, ji sulaukė tik 50 Seimo narių palaikymo ir dėl šio skaudulio sprendimo teks kovoti ateinančios kadencijos parlamentarams, ginantiems gyvūnų teises.

Kaip ir visai Lietuvai, taip ir gyvūnų gerovei šie ketveri metai buvo permainingi – pasiekta ir svarbių pergalių, tačiau neišvengta ir skaudžių nusivylimų. Pasaulinės gyvūnijos dienos proga norėtųsi palinkėti tiek esamiems, tiek būsimiems Seimo nariams, kad apie gyvūnų gerovę ir jų svarbą mums jie prisimintų ne tik per atmintinas dienas, tačiau ir kiekvieną kartą priimdami sprendimus.

Nes tai, kaip mes elgiamės su silpnesniais už save, parodo mūsų tikrąjį veidą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis