Šiandien pačiai vėl teko patirti ir prisiminti tas nemalonias situacijas. Perpiet išėjau nusipirkti puodelio kavos su bandele, grįžtant mane pradėjo sekti automobilis, vairuotojas sulėtino greitį, pradėjo teikti visokius pasiūlymus susipažinti, duoti numerį ir niekaip neatstojo, nors ir sakiau aiškų „ne“, o galiausiai tiesiog stengiausi pagreitinti žingsnio tempą ir pabėgti nuo to įkyraus persekiotojo.
Galiausiai vairuotojas apsisuko ir pasitraukė, o aš grįžau namo, galvodama, kaip vis tik per tuos keliolika metų nuo tada, kai buvau vaikas, paauglė, mažai kas tepasikeitė. Kaip tik pavasaris, taip moterims dar dažniau nei įprastai tenka patirtį tokį nepageidaujamą ir žeminantį, o kartais ir labai gąsdinantį elgesį, verčiantį atsisakyti savo mėgstamų veiklų. Pavyzdžiui, bėgiojimo vakarais po darbo.
Tai yra bjauru.
Tai yra bjauru. Dar bjauriau, kad mūsų visuomenėje tai yra toleruojama.
Nuo pat paauglystės dar visai jaunos merginos ir mergaitės susiduria su tokiu žeminančiu elgesiu. Ir… pripranta prie tokių moteris sudaiktinančių bendravimo formų bei jų nekvestionuoja, nes visuomenėje jos yra normalizuotos.
Visame pasaulyje priekabiavimas viešose vietose yra didžiulė problema. Australijoje 2014 metais buvo atliktas tyrimas apie gatvės priekabiavimą, kuris parodė, kad 87 proc. australių yra patyrusios priekabiavimą viešose vietose. Kai kuriose šalyse moterys net atsisako savo darbo dėl to, kad negali viešuoju transportu saugiai nuvykti iki darbo vietos. Ir tai nėra tik Indijos, Meksikos, kur 9 iš 10 moterų yra patyrusios priekabiavimą viešajame transporte, kitų tokiuose kontekstuose įprastai minimų šalių problema.
Priekabiavimas viešajame transporte yra ir Londono, Niujorko, Vašingtono ir turbūt visų pasaulio miestų problema, tik neturime apie tai duomenų, nes apie priekabiavimo atvejus nėra pranešama. Pavyzdžiui Niujorko atveju net 86 proc. atvejų yra neraportuojami, Vašingtone 77 proc.
Kodėl moterys nepraneša apie priekabiavimą?
Net 63 proc. žmonių manė, kad aukos pačios prisideda prie seksualinio priekabiavimo dėl netinkamos aprangos ar kitų „provokacijų“.
2018 m. Lietuvoje buvo atlikta pirmoji reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa apie seksualinį priekabiavimą. Išgirdę klausimą, kas turi nubrėžti ribas seksualinio priekabiavimo atveju, 81 proc. apklaustųjų atsakė, kad tai turi daryti priekabiavimo auka. Net 63 proc. žmonių manė, kad aukos pačios prisideda prie seksualinio priekabiavimo dėl netinkamos aprangos ar kitų „provokacijų“. Bet čia dar ne viskas. Maždaug pusė respondentų atsakė, kad aukos iš tikrųjų mėgaujasi rodomu dėmesiu. Jei tai apskritai galima pavadinti dėmesiu.
Tad akivaizdu, kad moterys apie priekabiavimą nepraneša dėl mūsų kultūroje, deja, vis dar vyraujančio požiūrio „pati kalta", dėl to, kad sudaromas įspūdis, jog tai žmogus, kuris patiria nepageidaujamą elgesį, seksualinį priekabiavimą, yra kaltas, kad jam (o dažniausiai jai) taip nutiko.
Išprievartavimas yra pati kraštutinė forma, bet iki to dar yra labai daug kitų žingsnių ir nepageidaujamo elgesio.
Taip pat seksualinio priekabiavimo laukas ir būdai labai įvairūs, tad ne visada aišku ar yra teisinis pagrindas, dėl kurio jau galima kreiptis į atsakingas institucijas. Išprievartavimas yra pati kraštutinė forma, bet iki to dar yra labai daug kitų žingsnių ir nepageidaujamo elgesio.
Kodėl aš apie tai kalbu dabar?
Todėl kad atėjo pavasaris ir kaip ir kiekvieną pavasarį moterys gatvėse patiria nepageidaujamą elgesį, švilpimą, pypinimą, žeminimą. Nesvarbu, ar išėjai pasportuoti ir pabėgioti, ar iki parduotuvės, ar eini į darbą ar mokyklą – gatvėse jau laukia tokiais keistais ir nemaloniais, nepagarbiais būdais dėmesį parodyti norintys vyrai.
Tai ir prašymas visiems ir visoms – nenormalizuokime tokio elgesio, aiškiai pasakykime, kad mums tai nepatinka. Labai noriu tikėti, kad su laiku tokių vyrų turėsime vis mažiau ir į moterį bus žiūrima kaip į lygiavertę partnerę, o ne kalbantį daiktą, kuris papuoš BMW automobilio priekinę keleivio sėdynę.
Ieva Pakarklytė yra Seimo narė, Laisvės frakcijos Seime seniūnė.
