Laimingas jaunimas, liūdni senjorai
Deja, bet vyresnių nei 60 metų žmonių vertinime užimame jau tik 44 vietą. Toks skirtumas tarp jaunosios ir vyresnės kartos yra platesnės tendencijos dalis – tyrimas rodo, kad didelėje dalyje Vidurio ir Rytų Europos šalyse jauni žmonės yra laimingesni nei vyresnio amžiaus. Kitokia situacija yra Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse šalyse – Suomijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Olandijoje – kur laimingesni yra vyresni žmonės.
Kaip skaičiuojamas šis vertinimas? Laimė šiame indekse matuojama kaip subjektyvus gyvenimo įsivertinimas. Respondentų prašoma savo gyvenimą įsivaizduoti kaip kopėčias – kuo aukščiau esi užlipęs ant kopėčių (nuo 1 iki 10 pakopos), tuo geriau vertini savo gyvenimą. Ką reiškia šie rezultatai?
Užaugo nauja laimingų žmonių karta! Mūsų visų pastangos gerinti gyvenimo kokybę Lietuvoje duoda rezultatų. Vis dėlto, didžiulis jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių laimės vertinimo skirtumas rodo, kad turime išspręsti rimtas vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę lemiančias problemas – labiausiai, socialinę apsaugą, sveikatos priežiūrą ir ekonominę gerovę užtikrinančius klausimus.
Prasta senjorų gyvenimo kokybė – sveikatos problemos ir vienišumas – yra be galo rimtos problemos. Tragiškoji statistika yra tokia, kad Lietuvoje didžiausias mirtingumas nuo savižudybių yra tarp senyvo ir vyresnio amžiaus žmonių. 2022 m. duomenimis, 54,3 proc. nusižudžiusiųjų buvo vyresni nei 55-erių, o 85 metų ir vyresnių amžiaus grupėje užpernai nusižudė net 30 žmonių. Tokios pačios tendencijos, deja, vyrauja jau bent pastaruosius penkerius metus.
Amžėjanti visuomenė reikalauja daugiau investuoti į sveikatos apsaugą, ir ypač į ligų prevenciją, kad žmonės kuo ilgiau išliktų sveiki ir jų sveiko, kokybiško gyvenimo trukmė ilgėtų. Lietuvoje tikėtina vidutinė vyro sveiko gyvenimo trukmė yra 55 metai, moterų beveik 59 metai. Europos Sąjungoje šie skaičiai siekia atitinkamai beveik 64 ir 65 metus. Tai reiškia, kad vidutinis europietis sveikai gyvena bent 8 metais ilgiau negu lietuvis.
Reikalingas ir socialinės sistemos pertvarkymas, daugiau galimybių senjorų kokybiškoms veikloms, paskatos dirbti ir užsidirbti tol, kol nori ir gali, lankstesnės ir individualius žmogaus poreikius atliepiančios darbo sąlygos.
Gaila, kad nepavyko kokybiškai įgyvendinti ilgalaikės slaugos reformos, kurią kaip vieną iš savo prioritetinių kadencijos darbų buvo išskyrusi Premjerė. Visų šių problemų sprendimui, kaip valstybė, vis dar skiriame per mažai dėmesio.
Keturis namų kampus laikančios moterys
Tačiau senoliams prieinamos paslaugos tėra tik viena, kad ir kokia reikšminga, laimės dedamoji. Ne ką mažiau svarbu laimės pojūčiui yra žmogaus turimos teisės ir realus jų užtikrinimas.
Pasaulio banko šiais metais pristatytas 190 šalių atliktas tyrimas „Moterys, verslas ir teisė 2024 m.“ atkreipia dėmesį, kad Lietuva, nors ir yra didelių pajamų šalis, tačiau moterų saugumo srityje (apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris, seksualinio priekabiavimo ir t.t.) rezultatai nėra tokie geri.
Pasaulio banko tyrimas atskleidžia žymų atotrūkį tarp egzistuojančių įstatymų (de jure) ir jų veikimo praktikoje (de facto). Pasaulyje moterims vidutiniškai prieinama tik 64 proc. teisinės apsaugos, kuria naudojasi vyrai, palyginti su ankstesniu 77 proc. vertinimu.
Prasčiausiai yra užtikrinamas moterų saugumas – vidurkis yra tik 36 balai, tai reiškia, kad moterys turi tik trečdalį reikiamos teisinės apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, seksualinio priekabiavimo, mergaičių santuokų ir femicido.
Sakysite, kad turbūt tokį prastą rezultatą lemia tik kažkokios „trečiojo pasaulio šalys“. Deja, Lietuva nėra ratifikavusi esminio prieš smurtą artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris dokumento – Stambulo konvencijos, todėl nedalyvauja tarptautiniuose mechanizmuose, skirtuose smurto užkardymui ir pagalbai nukentėjusioms nuo smurto, tad esame dalis šios liūdnosios statistikos.
Dauguma šalių taip pat nepasižymi efektyviais įstatymais vaikų priežiūros srityje. Moterys vidutiniškai 2,4 valandos per dieną daugiau nei vyrai skiria neapmokamiems namų ruošos darbams, kurie dažniausiai susiję su vaikų priežiūra. Lietuvoje net 79 proc. moterų kasdien atlieka namų ruošos darbus ir gamina maistą, palyginus su 29 proc. tą darančių vyrų.
Bendrai Lietuva užima 34 vietą, pagal saugumo, mobilumo, darbo vietos, užmokesčio, santuokos, motinystės ir tėvystės, vaikų priežiūros, verslumo, pensijos, turto ir paveldėjimo sričių teisinį reguliavimą ir teisės aktų realų įgyvendinimą. 33 vietoje rasime Vengriją, o 35 – Lenkiją. Tai gerai parodo, kur išties esame.
Labiausiai tobulėti Lietuvai reikia viešosios politikos priemonių srityje, t. y. realiame teisės aktų įgyvendinime ir kontrolės bei pagalbos mechanizmuose. Šioje kategorijoje renkame vos 54,2 balus iš 100 galimų.
Taigi, statistika ir tyrimai rodo, kad turime dar stipriai pasitempti, kad vyresnioji karta ir moterys jaustųsi (ir realiai taptų) lygiaverte visuomenės dalimi. Geroji žinia, kad užaugo ir dar tebeauga gerokai laimingesnė, mažiau pykčio bei nusivylimo nešiojanti ir žmonių nerūšiuojanti karta. Būtent tokie žmonės gali atnešti reikalingą pokytį visuomenėje ir politikoje, kuris nulems, kad laimingi būtų ne tik jauni žmonės, bet ir senoliai bei visos moterys.