Ieva Pakarklytė: Lengvatos valstybei kainuoja, bet bankrotai – brangesni

Savaitės pradžioje žiniasklaidoje nuskambėjo frazė „Laisvės frakcijai negana“ – ir iš tiesų – negana. Tačiau pagalbos negana ne Laisvės frakcijai, o smulkiesiems ir vidutiniams verslams, šeimos verslams, kurie dominuoja maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose.
Ieva Pakarklytė
Ieva Pakarklytė / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Negana, kad kol kas daugiau aiškumo dėl mokestinių tarifų ateityje žadama tik viešbučių verslui. Negana, kad vienos sudėtingiausių krizių akivaizdoje viešojo maitinimo sektoriui gelbėjimo ratas siūlomas tik pusmečiui.

Kodėl apskritai apgyvendinimo paslaugoms turime taikyti mažesnį tarifą?

Visų pirma, PVM lengvata apgyvendinimo paslaugoms yra itin svarbi siekiant sektoriui išgyventi pandemijos ir karo Ukrainoje padarinius – šių veiksnių įtaka užsienio turistų srautams buvo milžiniška, dabartinis turistų lygis nesiekia net 60 procentų ikipandeminio lygio.

Antra, lengvata taip pat būtina palaikyti Lietuvos turizmo sektoriaus konkurencingumą regione – Lenkijoje šios paslaugos apmokestinamos 8 proc. tarifu, Estijoje – 9 proc., Latvijoje – 12 proc. Grąžinus PVM tarifą apgyvendinimo paslaugoms į 21 proc. lygį, šis sektorius negalės konkuruoti siūlomomis kainomis su kaimyninėmis valstybėmis.

Būtent konkurencija dėl atvykstančių turistų yra pagrindinis argumentas, kodėl ši lengvata turi būti nuolatinė, o ne laikina.

Trečia, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog apgyvendinimo paslaugos iš principo yra eksporto paslaugos, kadangi pritraukia pinigus į Lietuvos ekonomiką iš kitų šalių, tad turistų pritraukimas į mūsų šalį turi stiprų efektą ekonomikos augimui.

Ketvirta, 9 proc. PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms Lietuvoje galioja jau nuo 2015 metų, tad sektorius jau yra prisitaikęs prie atitinkamo jų teikiamų paslaugų apmokestinimo lygio, pagal tai yra įsivertinęs, kokius atlyginimus gali mokėti, kiek investuoti į sektoriaus plėtrą ir pan.

Mokestinio tarifo padidinimas daugiau nei dvigubai patiriant rekordines energijos kainas tiesiog keltų egzistencinę grėsmę daugeliui sektoriaus atstovų, jau nekalbant apie perspektyvas šaliai auginti turistų srautus.

Galiausiai, neterminuotas 9 proc. PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms yra siūlomas ir Finansų ministerijos – tai parodo, jog ši iniciatyva turi platų palaikymą Vyriausybėje, o argumentai, jog ši lengvata yra būtina tiek sektoriaus gyvybingumui palaikyti, tiek konkurencingumui stiprinti, yra įtikinantys.

Kodėl reikalinga PVM lengvata maitinimo paslaugoms?

PVM lengvata maitinimo paslaugoms, priešingai nei apgyvendinimo, yra laikina priemonė, kurios pirminis tikslas – padėti smulkiam ir vidutiniam verslui šiame sektoriuje išvengti bankrotų šiuo kriziniu laikotarpiu.

Karas Ukrainoje bei vis dar jaučiami pandemijos padariniai lemia nematytas energijos kainas bei ženkliai išaugusius žaliavų kaštus, todėl maitinimo sektoriuje daugeliui įmonių ateinantys metai bus lemtingi.

Lengvatinis PVM tarifas maitinimo paslaugoms nėra kažkuo išskirtinė praktika Europos Sąjungoje – dar iki pandemijos daugiau nei pusė ES šalių taikė lengvatinį PVM šioms paslaugoms, pandemijos metu šis skaičius padidėjo ir šiuo metu lengvatinis tarifas galioja 22 iš 27 ES šalių.

Vyriausybės skaičiavimais, pratęsus PVM lengvatą maitinimo sektoriui visiems 2023 metams, valstybės biudžetas neteks apie 120 mln. eurų pajamų, bet šis skaičius nėra visiškai tikslus – čia daroma prielaida, jog, nepratęsus lengvatos, sektorius veiks kaip veikė iki šiol, bet iš tiesų biudžetas patirtų naštą per kitas eilutes.

Maitinimo verslams patyrus bankrotus, jų į biudžetą sumokamų mokesčių suma būtų lygi nuliui, bent daliai bankrutavusių įmonių darbuotojų tektų mokėti nedarbo išmokas, garantuoti socialinį ir sveikatos draudimą. Jau nekalbant apie tai, kad bankrutavus verslams, biudžetas praras ir jiems atidėtus mokesčius.

Bankroto grėsmė sektoriui nėra tik įsivaizduojamas baubas – bankrotų tempas maitinimo sektoriuje šiais metais yra kone 6 kartus spartesnis negu 2021 metais. Ši tendencija yra itin neraminanti ir ji vyksta tebegaliojant lengvatiniam PVM tarifui. Todėl nesinori testuoti, kokią įtaką bankrotų tempui padarytų daugiau nei dvigubai padidėjęs PVM tarifas.

Vyriausybė supranta, jog šios lengvatos pratęsimas yra būtinas siekiant padėti išgyventi maitinimo sektoriaus įmonėms ir tai yra gera naujiena.

Vis dėlto, siūlymas šią lengvatą pratęsti tik pusmečiui, mano vertinimu, yra pernelyg optimistinis. Akivaizdu, jog daroma prielaida, kad tiek laiko užteks energijos ir žaliavų kainoms stabilizuoti ir situacijai grįžti į savas vėžes. Optimizmas yra gera savybė, tačiau šiuo atveju jis privalo būti pamatuotas – matant, koks jautrus šis sektorius yra papildomiems kaštams ir kaip stipriai dėl to auga bankrotų skaičius, būtina šiems verslams pasiūlyti bent šiek tiek stabilumo tokiu chaotišku laiku bei garantuoti, jog valstybė dar bent vienerius metus neprisidės prie kaštų augimo mokesčių didėjimo forma.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų