Mėnesiniai mokėjimai, ypač grynaisiais pinigais, išmokė ir nuošaliausių šalies vietovių gyventojus taupyti – pasirinkti tą mokėjimo įstaigą, kurios įkainiai mažiausi. Paprastai – tai alternatyvūs mokėjimo rinkos dalyviai, kurie sudaro vis aštresnę konkurenciją didiesiems komerciniams bankams. Juose pavedimai bei mokesčiai už būstą grynaisiais pinigais, palyginti su bankų paslaugomis, pigesni net iki 2-3 kartų, o kartais ir daugiau.
Iš pasirodančių pranešimų spaudoje, rinkos analizes ir LB teikiamos informacijos, pakelti paslaugų įkainiai kai kuriems bankams pastaraisiais metais sužėrė nemažą pelną. Ypač tai kompensavo netektis per krizę, kai smuko bankų pardavimai, o portfelių augimas išliko neigiamas. Vis dėlto lazda turi du galus – brangininkai netrukus sulaukė gan rimtų konkurentų ir prarado dalį potencialių vartotojų, kurie pasirinko pigesnes mokėjimo įstaigas.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, alternatyvių nebankinių mokėjimo dalyvių palaipsniui daugėja. Šiuo metu LB mokėjimo licenciją turi daugiau nei dvidešimt mokėjimo įstaigų, iš jų vienos didžiausių – platų tinklą šalyje turintis „Lietuvos paštas“, UAB „Perlo paslaugos“, į kurios tarpininkų grupę įeina visi didieji prekybos tinklai: „Maxima“, „Rimi“, „Palink“ („Iki“), „Norfos mažmena“.
Mokėjimo licencija suteikta ir kai kurioms butų ūkio bendrovėms – „Visagino būstui“, Utenos, Tauragės, Panevėžio ir kitoms būstų aptarnavimo įmonėms. Be to, palaipsniui vėl pereinama prie vienos atsiskaitymo knygelės bei vieno atsiskaitymo krepšelio, kuriuose galima sudėti kelias sąskaitas ir kartu apmokėti kaip vieną. Tokią paslaugą teikia UAB „Viena sąskaita“, iš dalies „Lietuvos paštas“, o neseniai internetinį mokėjimų krepšelį pasiūlė „Swedbank“. Tai reiškia, kad didieji bankai jau pajuto konkurencinį alsavimą ir ieško naujų galimybių savo viduje.
LB taip pat pripažįsta, kad konkurencija mažina įkainius už pavedimus, komunalines įmokas ir kitas paslaugas, be to, verčia bankus bei kitus rinkos dalyvius ieškoti patogesnių ir modernesnių atsiskaitymo būdų.
Visas alternatyvas BIGBANK AS vertina labai teigiamai. Banko filialas Lietuvoje dėl mokėjimų pasirašė sutartį su „Lietuvos paštu“ ir nuo vasaros įvairias filialo įmokas galima atlikti pašto skyriuose. Tai ypač patogu atokesnių vietovių gyventojams, pigiau visiems mūsų klientams. Pašte mokant už pavedimą viena įmoka kainuoja tik 99 ct, be to, kai mokama pagal atsiskaitymo knygelę, kurioje įrašyta daugiau nei vienas paslaugų teikėjas, pavyzdžiui, vandens, elektros, šildymo, įmokos kaina tesiekia 1,58 lito. „Lietuvos pašto“ darbuotojai mokesčius surenka ir namuose, taip pat atlieka įvairias su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusias operacijas.
Per minėtą tarpininką BIGBANK AS išplėtė savo galimybes ir panašių partnerių ateityje planuoja turėti daugiau bei dar labiau priartėti prie klientų, palengvinti banko vartojimo paskolų ir kitų paslaugų pasiekiamumą. Naujais banko partneriais gali tapti platų aptarnavimo tinklą turinčios įmonės, taip pat rinkoje tikimasi sulaukti ir daugiau alternatyvių mokėjimo dalyvių bei technologinių naujovių.
Pavyzdžiui, jaunesnio amžiaus žmonių grupėje populiarėja mokėjimo paslauga „Mokipay“. Unikalią multiplatforminę sistemą „Mokipay mobilioji piniginė„ Lietuvoje kartu su mobiliojo ryšio operatoriumi “Omnitel„ sukūrė ir įgyvendino „Mokipay Europe“. Pagal ją galima atsiskaityti mobiliuoju telefonu, naudotis lojalumo kortelių privalumais, valdyti biudžetą, naudoti praėjimo kontrolei ir pan. Naudotis sistema labai paprasta: ant telefono klijuojamas „Mokipay“ lipdukas – NFC lustas, leidžiantis atsiskaityti visų tipų mobiliaisiais telefonais. Po aktyvavimo lipdukas susiejamas su vartotojo SIM kortele, o atsiskaitant tereikia priglausti mobilųjį telefoną su lustu prie NFC skaitytuvo baruose, kavinėse ar parduotuvėse.
“Mokipay“ sistema pradėta diegti šalies mokyklose ir universitetuose, kur mobilusis telefonas naudojamas kaip praėjimo kontrolės priemonė, taip pat mobilioji programėlė tėvams leidžia sekti vaiko sąskaitos likutį bei kiekvienoje iš vietų išleidžiamą sumą.
Plečiantis alternatyvų tinklui bei technologinėms galimybėms šalies gyventojai gali pasirinkti tinkamiausią ir taupiausią mokėjimo būdą, o kartu skatinti finansinių paslaugų teikėjus tobulinti ir piginti aptarnavimą.
