Tačiau gerokai svarbesnis ir įdomesnis – tiek abiturientą supantiems žmonėms, tiek ir visai visuomenei – yra kitas klausimas: kodėl jaunuolis nusprendė stoti būtent ten?
Neteko matyti rimtų tyrimų ar analizių, kokiais kriterijais remdamiesi abiturientai renkasi profesiją. Ar pasirinkimą lemia tėvų įtaka, ar jie suka ten, kur studijuoti yra tariamai prestižiška, madinga, o gal tai yra tikrasis pašaukimas? Nereikia būti stručiams, kišti galvos į smėlį ir nematyti, kad dažnai studijų pasirinkimą nulemia paprasčiausias išskaičiavimas – mažiausias praeinamasis balas, maža studijų kaina ir lengvai įgyjamas diplomas.
Jau nuo 10 klasės kartą per mėnesį mokyklose galėtų vykti susitikimai su didelę patirtį turinčiais ir sėkmingas karjeras padariusiais žmonėmis.
Kiekvienas toks atvejis turi savas priežastis, bet išsamus tyrimas ir patikimi rezultatai būtų labai naudingi ir abiturientams, ir jų tėvams, ir, žinoma, darbdaviams. O mes, potencialūs darbdaviai, susitikinėti su jaunimu turėtume pradėti dar mokyklose ir pasirūpinti, kad karjeros orientavimo pamatai jiems būtų pakloti dar vaikystėje. Dabar susiformavusi praktika, kad tai daryti aktyviai pradedame tik karjeros mugėse aukštosiose mokyklose. Ten susitinkame su vaikinais ir merginomis, kurie jau yra pasirinkę savo profesinį kelią. Taigi, su jaunąja karta kalbėtis pradedame jau „po“, nors mums būtų aktualu tai daryti „prieš“.
Būtent mokykloje vaikai turėtų pradėti braižyti savo karjeros žemėlapį. Kaip tai daryti? Jau nuo 10 klasės kartą per mėnesį mokyklose galėtų vykti susitikimai su didelę patirtį turinčiais ir sėkmingas karjeras padariusiais žmonėmis.
Jų sėkmių ir nesėkmių istorijos padėtų jauniems žmonėms suprasti ir įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, suteiktų pasitikėjimo savo jėgomis. Tai – ir labai geras derinys, ir nuoroda, kaip galima būtų „lipdyti“ tolesnio karjeros kelio žemėlapį. Rezultato paieškos bendromis jėgomis jaunam žmogui padėtų geriau „naviguoti“ karjeros žemėlapio prieigose, o darbdaviams tai būtų patikimas signalas, kad auginamas tikras, savo pasirinkimui ištikimas talentas.
Jau daug metų girdime populiarias, jaunimui skirtas frazes, kad „visi keliai yra atviri, ateitis priklauso tik tau“ ir panašiai. Iš dalies tai yra tiesa, bet toks stipriai supaprastintas ir nepamatuotu optimizmu persmelktas vaizdas gali padaryti ir meškos paslaugą, todėl su jaunais žmonėmis privalome dirbti dar nuo mokyklos, kad savo norus, svajones ir galimybes į tam tikras lentynėles jie tvarkingai susidėliotų dar prieš lemtingąjį pasirinkimą, o ta tvarka galėtu būti tvirtas pagrindas tolimesniame gyvenimo kelyje. Vieną svarbiausių savo gyvenimo sprendimų jaunuolis ar mergina gali priimti ir patys, nes vadinamajai Z kartai internetas suteikia daug papildomų galimybių, bet karjeros istorija gali susiklostyti visai kitaip, jei jis ar ji pasitars su protingu ir labiau prityrusiu žmogumi.
Visada buvau įsitikinusi, kad jeigu prieš žengdamas rimtą žingsnį, jaunas žmogus žino, ko jis nori, tai jau yra labai daug. O jeigu greta būna tas, kuris protingai pataria, tai sėkmės tikimybė išauga daug kartų. Visi norime, kad mūsų vaikai būtų sėkmingi, tačiau pripažinkime – kai pats bandai kažką pernelyg intensyviai aiškinti savo vaikui, esi tik tėtis ar mama, kurie „užknisa“. Todėl geriau, kai su jais kalbasi ir patirtimi dalijasi žmonės „iš šalies“ – juos jaunimas priima visai kitaip.
Ilona Daugėlaitė yra „Lietuvos energijos“ Organizacinio vystymo direktorė
