Vaikai, gyvenantys tokiose šeimose, yra valstybės apleisti – būtina valstybinės paramos programa, kuri padėtų jiems pačiu jautriausiu laikotarpiu: pirmąjį tūkstantį gyvenimo dienų. Paramos poreikį patvirtino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atliktas mokslinis tyrimas.
Pirmas tūkstantis vaiko gyvenimo dienų – itin svarbus
Pirmasis tūkstantis vaiko gyvenimo dienų yra ypač svarbus, nes tai yra laikotarpis, kai vaiko kūnas ir smegenys yra ypač jautrūs, labai dideliu greičiu vyksta daug svarbių vystymosi procesų. Per šį laikotarpį vaikas pradeda formuoti savo fizinę ir emocinę būklę, kuri stipriai paveiks jo vystymąsi ir sveikatą, socialinius santykius visam gyvenimui. Per pirmą tūkstantį dienų ypač svarbu užtikrinti, kad vaikas būtų adekvačiai maitinamas, augtų saugioje aplinkoje, patirtų jo poreikius atliepiančius santykius ir sveikatos priežiūrą bei palaipsniui jo pažinimą turtinančią aplinką.
Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad puoselėjanti vaiko priežiūra ir aplinka yra investicija į jo vystymąsi, šeimos darną, gimstamumo didinimą, ateities darbo jėgą, valstybės tolydžią socialinę raidą. Žalojanti aplinka neleidžia vaikui išskleisti jo potencialo. Neatsitiktinai šioje srityje dirbantys mokslininkai, politikai ir pilietinės visuomenės atstovai skatina ankstyvosios vaikystės vystymą, ypač ragindami teikti pagalbą tiems, kurie patiria skurdą ir socialinę atskirtį. Tam yra skirtos ir Europos vaiko garantijos.
Prasimaitinti ir turėti stogą virš galvos – iššūkis
Iki šiol trūko mokslinių tyrimų šia tema. Siekiant užpildyti šią spragą, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Ilona Tamutienė ir doktorantė Vaida Auglytė NVO vaikams konfederacijos užsakymu 2022 m. atliko tyrimą „Kokia parama ir paslaugos yra prieinamos nėščiosioms ir vaikams iki 2 metų amžiaus? Nevyriausybinių organizacijų vaidmuo.“ Tyrimas rėmėsi 18 kokybinių interviu su pažeidžiamų grupių motinomis bei specialistais, teikiančiais pagalbą nėščiosioms ir mamoms, auginančioms iki 2 m. amžiaus vaikus.
Tyrimas atskleidė, kad fizinės sveikatos priežiūra yra vertinama palankiai. Tačiau trūksta nėščiųjų, pagimdžiusių ir vaikų emocinės priežiūros valstybinėse sveikatos priežiūros institucijose, lankomosios priežiūros po gimdymo grįžus į namus. Tik vieną iš 9 mamų su vaikais po gimdymo namuose aplankė sveikatos priežiūros specialistė. Visi tyrimo dalyviai teigė, kad šiuo jautriu motinai ir vaikui periodu yra jiems yra reikalingos lankomosios priežiūros specialisto paslaugos. Tačiau didžiausios problemos yra susijusios su skurdą ir socialinę atskirtį patiriančių nėščiųjų ir jų vaikučių socialine apsauga. Valstybė nepakankamai rūpinasi jų egzistenciniais poreikiais, todėl jie susiduria su iššūkiu turėti „stogą virš galvos“ ir prasimaitinti.
70 dienų iki gimdymo – išgyventi už 270 eurų
Moteriai, kuri pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturi teisės gauti motinystės išmokos, iki numatytos gimdymo datos likus 70 kalendorinių dienų skiriama 6,43 bazinės socialinės išmokos dydžio (2022 sausio 1d. bazinė išmoka buvo 42 eurų) vienkartinė išmoka nėščiai moteriai.2022 m. nėščioji išgyventi 70 dienų iki gimdymo turėjo už 270,06 eurų. Vienkartinė vaiko gimimo (506 Eur) ir kasmėnesinė išmoka vaikui (80,5 eurų) Lietuvoje yra universalios, jas gauna visi vaikai, nepriklausomai nuo tėvų statuso. Skurde ir atskirtyje esančios mamos, jei tik turėjo reikiamus dokumentus, papildomai gavo 47,38 eurų (1,03 BSI priedą). Taigi, sudėjus išmokas vaikui, gauname 128 eurų per mėnesį. Kai kurių motinų su vaikais vadinamieji vaiko pinigai yra vienintelės pajamos, nes jos negali gauti nei priedo, nei socialinės pašalpos, nei kompensacijų, kol nepateikia visų reikiamų dokumentų, tokių kaip vaiko tėvo uždarbis, registracija darbo biržoje, išlaikymo priteisimas ir kt.
Motinoms ir vaikams, kuriuos apleido vaikų tėvai, vaikui gimus gali tekti nustatinėti tėvystę, vaiko išlaikymo išlaidas ir pan. Motinai, kuri iškart po nėštumo gali turėti sveikatos problemų ir patiria iššūkį rūpintis kūdikiu, gali būti labai sunku surasti jo tėvą ir sutvarkyti biurokratinius reikalus. O trumpuoju periodu, pirmuosius mėnesius po gimdymo, tai yra apskritai neįmanoma. Tačiau kol ji to nepadarys, motina negalės tikėtis socialinės pašalpos ir kompensacijų.
„Jei ne Maisto bankas, tai badas“
Sunkią motinų padėtį iliustruoja reali situacija, kai vaiko tėvas nedirbo ir nebuvo registruotas darbo biržoje, o motina su vaiku turėjo išgyventi iš visiems vaikams mokamų vaiko išmokų. „Nepriklausė tuo momentu kiti pinigai, nes tėtis tuo momentu nestovėjo darbo biržoj. Tai socialinių pašalpų negaudavau, tik vaiko pinigai... Sunku išgyventi, sunku išlaikyti būstą, tada jau trūksta maistui... Kai su berniuku buvau, tai labai sunku buvo, nes tikrai tos kainos tų mišinukų nežmoniškos“, – atviravo tyrimo metu kalbinta moteris.
Tačiau ir susitvarkius vaiko tėvą liečiančius dokumentus, padėtis išlieka labai sunki. Interviu apklausta moteris tikino, kad prasimaitinti padeda tik Maisto bankas. „Jei ne Maisto bankas, tai badas. Jis duoda, ką turi. Bet ir ta bulka, ir duona parduotuvėj baisiausiai kainuoja. Tai ir tas batonas labai gerai. Tikrai, Maisto bankas yra išsigelbėjimas nuo bado. Tuos pinigus vaikui būtų geriau atiduoti, o ne nuomai... Finansai labai maži, jei ne ta socialinė pašalpa, tai už 80 eurų vaiką išlaikyti mėnesiui... Ir pačiai išgyvent, nes tu negali dirbt, vaiką savo augini. Tai jei neturi artimo žmogaus, vyro, šeimos, giminių ir panašiai, tai pražūtis. Labai prasta padėtis... Tos mamos yra atstumtos...“.
Specializuotos pagalbos maistu neteikia ir nevyriausybinis sektorius
Šia patirtimi pasidalinusi motina su 2 vaikais gyveno krizių centre, neturėjo privalomo 12 mėnesių darbo stažo, patyrė vaikų tėvo smurtą. Vyresnio vaiko raidos ir elgesio problemas ji sieja su praeityje patirtu stresu ir saugumo stoka. Praėjus pustrečių metų nuo pirmo pagalbos ieškojimo, kuomet ji laukėsi pirmo vaiko, moteris gavo žinią, kad jai skirtas socialinis būstas.
Taigi vaikutis, kuriam už kelių mėnesių turi sukakti 2 metai, didžiąją savo gyvenimo dalį keliavo su mama nuo būsto prie būsto, nes motina neišgalėjo mokėti nuomos. Jai buvo iššūkis nupirkti mišinukų vaikui (pirmojo pati nemaitino), o po to – ir papildomo maisto. Jos vaikas patyrė maisto nepriteklių ir žalingą aplinką, kurioje buvo smurto tarp suaugusių. Aiškumo dėlei reikia pabrėžti, kad socialiniai darbuotojai nėščiąsias ir auginančias mažylius maisto paramos siunčia į nevyriausybines organizacijas – Maisto banką ar Krizinio nėštumo centrą, Caritą. Tačiau ir nevyriausybinis sektorius specializuotos, vaiko amžiaus tarpsnį atitinkančios maisto paramos sistemiškai neteikia.
„Taip, tenka ir „Barborą“ kviesti, pirkti maistą, po gimdymo moteriai, ypač nedirbančiai, tikrai yra buvę ne kartą. Arba rašo žinutę, kad maistelio neturi, pavyzdžiui, mišinukais maitina, tai čia problema. O
mišiniams tai faktiškai mums neskiria, mes tokių pinigų neturime, kad atskirai mišinukams. Aukoja kartais kažkokios įmonės, kurios platina“, – paaiškino viena nevyriausybinio sektoriaus darbuotoja.
Motinų, kurios turėjo reikiamą darbo stažą, bet mažą atlyginimą, padėtis yra analogiška padėčiai tų, kurios stažo neturėjo. Pagalbos darbuotoja akcentavo, kad riba tarp socialiai remtinų pajamų ir mažas darbines pajamas gaunančių yra labai trapi, nes valstybė neatsižvelgia į išlaidas, ar turi nuosavą būstą, ar reikia nuomotis.
Išgyventi padeda socialinė stipendija
Viena iš apklaustų tyrimo dalyvių papasakojo apie situaciją, su kuria neretai susiduria mažas pajamas gaunančios mamos ar šeimos. Jauna moteris tik gavusi aukštojo mokslo diplomą pasijuto nėščia. Ji nusprendė gimdyti, o vaiko tėvas nuo atsakomybės nusisuko. Moteris turėjo privalomą 12 mėnesių darbo stažą, nes studijavo ir dirbo. Dabar ji augina dukrelę ir tęsia magistrantūros studijas. Artimųjų pagalbos neturi. Nuomojasi butą, nerūko, nevartoja alkoholio, rūpestingai prižiūri savo vaiką. Tačiau nėštumo metu ji patyrė daug streso, buvo savižudybės minčių dėl baimės, kaip ji su vaiku išgyvens, kad nepajėgs susidoroti su sunkumais. Pagalbos ranką ištiesė Krizinio nėštumo centras, bažnyčios bendruomenė.
Štai tokia šios darbščios, jaunos ir išsilavinusios moters su vaiku materialinė padėtis: „Aš į mėnesį gaunu vaiko priežiūros atostogų pinigus – 302 eurai pirmus metus. Plius, vaiko pinigai – 80 eurų, išeina 382 eurai. Jeigu moteris nedirba, gyvena viena, nėra kam padėti. Pavyzdžiui, aš išėjau iš globos namų, pas mane yra globėjai ir jie finansiškai man nelabai padeda. Realiai, su tokiais pinigais, mūsų gyvenime yra labai sunku, nes reikia nuomotis butą – kažkur reikia gyventi. Komunaliniai mokesčiai dideli, nuoma irgi didelė, beveik visos išlaidos išeitų ant buto“, – sakė tyrimo dalyvė, papildžiusi, jog studijuoja magistrantūroje, gauna socialinę stipendiją, kuri padeda pragyventi – be jos pinigų tam tiesiog neužtektų.
„Mamai, kuri pagimdė vaiką, reikia pilnavertiškai maitintis. Tų pinigų tikrai neužtektų su mūsų kainomis. Aš manau, kad valstybė turėtų panaikinti šitą dalyką, kad, kiek ten dirbai, tiek ir uždirbai. Ir padaryti kokį nors minimalų finansavimą“.
Mama pasakojo apie skaudžią realybę – kai teko lauktis vaikelio ir gimdyti neturint buto. „Pagimdžiau pirmą vaikutį, stoviu dėl būsto, bet laukiau du metus, dar antrą pasigimdžiau. Tai tuos du metus taip ir klajoji. Iš vaiko pinigų ir socialinių pašalpų turi viską daryti“, – atviravo moteris. Jos situacija nėra unikali – tyrime kalbinta socialinė darbuotoja apibendrino, kad skurdą patiriančių moterų su vaikais egzistencija iš tiesų yra pakibusi ant plauko, bent jau dėl būsto.
Parama – ne pinigai, o „ašaros“
Demografai pabrėžia, jog tokio mažo vaikų gimstamumo Lietuvoje dar nėra buvę nuo prieš 60 metų prasidėjusio išsamios statistikos rinkimo. 2021 m. Lietuvoje gimė 23 330 vaikų. Kiek iš jų gimė labiausiai socialiai pažeidžiamose šeimose, duomenų neturime. Mūsų tyrimas atskleidė, kad mažas darbo pajamas gavusios (žemiau vidutinių pajamų) arba neturinčios 12 mėnesių darbo stažo per paskutinius 2 metus nėščiosios ir vaikus auginančios šeimos, ypač vienišos motinos, susiduria su rimtu iššūkiu prasimaitinti ir išlaikyti būstą. Todėl nenuostabu, kad parama tokia menka, jog socialinė darbuotoja apie ją atsiliepė taip: „Čia ne menki tie pinigėliai, o ašaros“.
Lietuvoje gimstamumas yra neskatinamas, o pažeidžiamų vaikų gerovė atsiduria pavojuje. Valstybė kol kas prisideda prie išgyvenimo, bet ne prie pilnavertiško vaiko vystymo, kad jis išskleistų savyje glūdintį potencialą. Ir tai nėra tik materialinės paramos klausimas, tai – platesnės politikos problema, kurią lemia politinis, ekonominis, socialinis kontekstas. Visi šie kontekstai daro įtaką tam, kokioje aplinkoje vaikas augs. Tačiau jei valstybė nesirūpina vaiko gyvenimo pirmųjų 1000 dienų politika, tai rodo, kad ji nesirūpina vaikyste ir motinyste ar tėvyste, kaip yra įsipareigojusi pagal Konstituciją, ir nesuteikia vaiko garantijų, neužtikrina jo teisų praktinio įgyvendinimo. Ir čia kalbame ne apie prabangą, bet apie egzistencinių poreikių patenkinimą.
Mažuosius turi pasiekti struktūrinių fondų finansavimas
Europos vaiko garantijų sistemos įgyvendinimui valstybės narės turi pateikti nacionalinius planus, siekiant padėti skurstantiems, badaujantiems ar pastogės stokojantiems Lietuvos vaikams. Priemonės būtų finansuojamos iš ES struktūrinių fondų. Tokį planą turi rengti ir už jo įgyvendinimą yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Viešos informacijos apie plano turinį man nepavyko rasti. Lietuvoje pagalbos reikia visiems vaikams, bet mažiausiai apsaugoti yra patys mažiausi, nes jie nelanko lopšelių/darželių ar kitų ugdymo įstaigų, kuriose teikiama pagalba maistu ir priežiūra. Egzistuojanti pagalba „Maisto banko“ maistu netinka jų amžiaus tarpsniui.
Vaiko vystymasis per pirmąjį tūkstantį jo gyvenimo dienų yra itin svarbus ir šiuo metu stokoja pagalbos, todėl rūpestis šiuo laikotarpiu turi tapti valstybės prioritetu, tam turi būti atskira politika ir programa bei skiriami pinigai jos įgyvendinimu. Programa turėtų apimti visus penkis puoselėjančios globos elementus ir būti susieta su ES struktūrinių fondų lėšomis, kad būtų galima sukurti veiksmingą modelį ir, vėliau, jį iš projekto perkelti į socialinės ir sveikatos priežiūros sistemas.
