Bet vis dažniau diskutuojama, ar ši situacija tvari ir ar neteks ir vėl gelbėtis nuo netikėto nekilnojamojo turto rinkos tachikardijos priepuolio?
Registrų centro duomenimis, būsto sandorių skaičius, pernai šoktelėjęs beveik 12 proc., šių metų pirmąjį ketvirtį tik vos vos sulėtino tempą – būstų įsigyta 9 proc. daugiau nei prieš metus. Vis tik tikėtis, kad rinkos aktyvumas ir šiemet reikšmingai paspartės, būtų drąsu.
Būsto sandorių skaičius yra užkopęs į 2007 m. stebėtą lygį – rinka jau gyvena NT bumo ritmu. Didesnis būsto sandorių skaičius Lietuvoje buvo fiksuotas tik 2008 m. – šalies ūkio ir nekilnojamojo turto rinkos perkaitimo apogėjuje. Be to, nereikia pamiršti, kad palyginus su 2007 m. labai pasikeitė tiek demografinės, tiek ekonominės aplinkybės – vien gyventojų, t.y. rinkos dalyvių, skaičius šiandien yra žymiai mažesnis, nei prieš krizę.
Kitas veiksnys, lemiąs būsto rinkos tvarumą šiandien – sveikesnė kredito rinka. Makroprudenciniai saugikliai atlieka savo rolę ir padeda rinkos dalyviams objektyviai vertinti savo finansines galimybes tiek dabar, tiek ateityje net ir pasikeitus situacijai finansų rinkose. Nepaisant prie dugno prirakintų palūkanų normų, būsto paskolų portfelio augimas išlieka santūrus. Lietuvos banko duomenimis, būsto paskolų portfelis vasario mėnesį buvo 7 proc. didesnis, nei prieš metus. Tiesa, tai sparčiausias augimas nuo prieškrizinių laikų, bet jam toli gražu iki tuometinės kredito karštinės.
Kad būstas – kaip niekad paklausus taikinys investicijai, byloja Lietuvos banko vasarį vykdytos apklausos rezultatai. Vilniuje nuomai naujos statybos būstą perka beveik kas trečias pirkėjas. Ši tendencija tęsiasi jau ne pirmus metus. Ją lemia itin žema kitų turto klasių siūloma grąža. Tad, mūsų manymu, Vilniaus nuomos rinkoje šiemet galime tikėtis prisisotinimo ir nuomos kainų korekcijos.
Tuo tarpu, kalbant apie būsto kainų perspektyvas griežtų lubų augimui šiems metams kabinti neišeina. Gyvenamojo nekilnojamojo turto infliacijai pamatą tvirtina netik teigiamos makroekonominės aplinkybės, skatinančios būsto paklausą – mažėjantis nedarbas, kylantys atlyginimai, santūri infliacija ir sveika namų ūkių finansų būklė.
Būsto kainą aukštyn stumia ir tokie veiksniai, kaip griežtesni energetinio efektyvumo reikalavimai bei šuoliais augančios statybos darbų sąnaudos. Šaliai kenčiant nuo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, ši problema reikšmingai palietė ir statybų sektorių. Pagal statybos sąnaudų elementų kainų indeksą, užmokestis darbininkams – pagrindinis statybų kainas kėlęs faktorius. Vasario mėnesio duomenimis, statybų sektoriaus darbo kaštai per metus šoktelėjo beveik 8 proc. Tad nestebina, kad tai stipriai veikia būsto kainą ir galutiniam pirkėjui.
Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį gyvenamojo nekilnojamo turto kainos Lietuvoje išaugo maždaug dešimtadaliu, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Labiau nei butai brango nuosavi namai. Jų kainos per metus padidėjo beveik 13 proc. Didžiausias metinis būsto kainos prieaugis pirmąjį ketvirtį stebėtas Kaune (24,2 proc.), Alytuje (17,8 proc.), Šiauliuose (15 proc.). Klaipėdoje ir Vilniuje būstas brango atitinkamai 6,3 ir 5,2 proc.
Tiesa, šiemet rinkos apetitą būstui turėtų apmalšinti suplanuota nemaža naujo būsto pasiūla. Tai, DNB analitikų vertinimais, siaurins gyvenamojo nekilnojamojo turto kainų dinamikos šalyje amplitudę – prognozuojamas iki penkių procentų gyvenamojo nekilnojamo turto brangimas.
Indrė Genytė-Pikčienė yra DNB Ekonominių tyrimų departamento | Rinkų tarnybos vyriausioji analitikė.
