ES kontekste galime mėgautis geriausiai su pirmąja COVID-19 banga susitvarkiusios narės titulu, nes visa Eurozonos ekonomika antrąjį ketvirtį smuko 15 proc., o tokios šalys kaip Ispanija, Prancūzija, Italija ir Portugalija fiksavo net atitinkamai 22,1 proc., 19 proc., 17,3 proc. ir 16,3 proc. mažesnį BVP nei prieš metus.
Kokia mūsų sėkmės formulė? Tikrai negalime teigti, kad vien savo išmone, apdairumu ir neeiliniais sugebėjimais suvaldėme pandemiją, būta nemažai aklos sėkmės. Ekonominis provincialumas, prastas susisiekimas oro transportu, kuklūs atvykstamojo turizmo srautai mažino tikimybę įsivežti užkratą. Dėl šių priežasčių netapome šalimi, kovojančia su COVID-19 pandemija pirmosiose gretose. Turėjome šiek tiek daugiau laiko pasiruošti, mokytis iš kitų valstybių klaidų ir priimti taiklesnius sprendimus.
Užsigrūdinęs Lietuvos verslas. Atlaikyti karantino poveikį ekonomikai padėjo Lietuvos verslo patirtis ir finansinis atsparumas. Laikotarpis iki pandemijos buvo ypač sėkmingas ir pelningas, tad įmonės turėjo sukaupusios solidžias finansines pagalves, kurios leido amortizuoti net poros mėnesių pandemijos išbandymus. Be to, lyginant įmonių elgseną šios krizės akivaizdoje su 2009 m. Didžiąja Recesija, pastebima daug didesnė verslo branda, susitelkimas ir atsakomybė tiek prieš klientus, tiek prieš partnerius. Valdžios pagalbos priemonėms stringant, būtent tai padėjo išvengti likvidumo krizės ir nemokumo kaskadų.
Tikrai negalime teigti, kad vien savo išmone, apdairumu ir neeiliniais sugebėjimais suvaldėme pandemiją, būta nemažai aklos sėkmės.
Mažiau priklausomi nuo jautriausių COVID-19 verslų. Lietuva, palyginti su kitomis Europos Sąjungos narėmis, išsiskiria ir pandemijos poveikiams atsparesne ekonomine struktūra. COVID-19 iššūkiams jautriausi sektoriai, pavyzdžiui, turizmas, apgyvendinimas, kelionių organizavimas, pramogos ir kultūra, sveikatos apsauga, ar maitinimo paslaugos Lietuvoje sudaro santykinai mažesnę sukuriamo BVP dalį nei labiausiai nukentėjusiose ES narėse. Tuo tarpu, pramonės, statybų ir transporto sektoriai, kurie Lietuvos ekonomikoje vaidina itin reikšmingą vaidmenį, yra labiau inertiški ir trumpuoju laikotarpiu atsparesni.
Turime progą pasiruošti ir ištaisyti klaidas. Žinoma, jokiais būdais negalima nuvertinti ir Vyriausybės strateginių sprendimų, suvaldant pandemijos sklaidą šalyje. Geresni rezultatai sveikatos fronte lėmė ir mažesnius ekonominius nuostolius, o savalaikis mokesčių atidėjimas ir darbo subsidijų įvedimas suteikė įmonėms manevro laisvės ir leido šiek tiek laisviau kvėpuoti.
Vis tik Vyriausybei ruošiant ekonominės paramos priemones būta nemažai operacinių ir sisteminių klaidų ir rizikų, kurių nepavyko suvaldyti efektyviai ir laiku. Tad ruošiantis galimai antrajai pandemijos bangai, būtina šias problemas išspręsti ir turėti parengty efektyvius, lanksčius procesus. Jei pirmąją akistatą su COVID-19 užkratu Lietuvos verslas dar turėjo finansinių išteklių atlaikyti, tai dabar tuo pasikliauti jau nebegalėsime.
Valdžios vaidmuo stabilizuojant ekonominę raidą tik didės. Kad valstybės paramos ir garantijų programa privalės įgauti vis didesnį mastą, galima matyti iš lėtesnių kreditavimo apsukų. Jau kurį laiką bankų paskolų verslui yra gerokai daugiau grąžinama, nei išduodama, o verslo paskolų portfelis birželį buvo net dešimtadaliu mažesnis nei prieš metus. Be to, besitęsiantis neapibrėžtumas mažina ir komercinio kredito draudimo įmonių rizikos apetitą – jos tokiomis aplinkybėmis mažina kredito limitus savo klientams, kurie netenka atidėtų mokėjimo terminų ir privalo už prekes atsiskaityti avansu.
Tokia finansinio sektoriaus reakcija nestebina, juk privalu valdyti riziką, užtikrinti šio sistemiškai svarbios Lietuvos ūkio dalies stabilumą. Tačiau tai lėtina verslo apsukas, mažina finansinį atsparumą ir įmonių manevro laisvę. Efektyvūs kreditavimo procesai dabar ypač svarbūs, nes vidinių išteklių įmonės nebeturi.
Besitęsiantis neapibrėžtumas mažina ir komercinio kredito draudimo įmonių rizikos apetitą
Užtikrinti lėšų pasiekiamumą įmonėms – vienas iš keleto svarbiausių būdų skatinti ekonomiką. Ne trumpalaikės dopingo injekcijos – tiesioginės išmokos pravalgymui, o lėšos, nukeliaujančios ekonomikoje kuo ilgesnį kelią iki galutinio vartotojo, leis ir toliau palaikyti aukštesnį ekonomikos pulsą.
COVID-19 pandemija palauks, Lietuvoje – rinkimai! Ne vienam ekonomistui, dėliojančiam šių metų ūkio raidos dėlionę, nerimą kelia spalį vyksiantys Seimo rinkimai. Šįkart labai ne vietoje ir ne laiku dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, valdant tokio masto krizę, norėtųsi tęstinės atsakomybės ir susitelkimo. To labai sunku tikėtis, kai valdančiosios jėgos lygiagrečiai privalo siekti ir trumpalaikių rinkimų tikslų.
Antra, su ekonominiu nuosmukiu kovojančiai Vyriausybei šiemet leista itin daug skolintis. Milijardai skolintų lėšų ir rinkimų išvakarės – prasta kombinacija Lietuvai, ypač ateities kartoms. Juk rinkimų akivaizdoje, politikams dalinant pažadus į kairę ir į dešinę, nelengva užtikrinti, kad skolintos lėšos būtų naudojamos efektyviai ir tikslingai.
Kad šie nuogąstavimai ne be pagrindo, rodo jau tam tikras tikslines gyventojų grupes pasiekęs išmokų lietus. Jokio reikšmingesnio poveikio ekonomikos augimui, bet vienas kitas balsas jau yra. Taigi, vienas liūdnesnių scenarijų, kuris galėtų nutikti Lietuvai, jei ekonomika nekristų, kiek bijota, o mes vis tiek užsivirintume milžiniškas skolas, neturėdami pagrįstos strategijos, kaip tuos pinigus įdarbinti. Tiesioginės išmokos – „duona ir žaidimai“ rinkėjui – jokia ne strategija.
Milijardai skolintų lėšų ir rinkimų išvakarės – prasta kombinacija Lietuvai, ypač ateities kartoms.
Kaip gyvensime toliau? Karantiną išvijusi vasara leido atsipalaiduoti, nusimesti kaukes ir grįžti prie labiau įprasto kasdienio ritmo. Deja, kol nebus išrasta vakcina, ar kitais būdais užgniaužta pandemija pasaulyje, privalėsime patys valdyti su COVID-19 susijusias rizikas.
Turime pripažinti ir susitaikyti, kad pavasarį įsiplieskęs neapibrėžtumas gal kiek ir sumažėjo, tačiau niekur nedingo. Kurį laiką dar gyvensime scenarijų režimu laviruodami tarp V, W ir kitų niūresnį rytojų nusakančių raidžių. Džiugu, kad akistata su COVID-19 užkratu pirmosios bangos metu buvo švelni, labai mūsų nenuskriaudė, netgi užgrūdino. Sukauptą patirtį turime panaudoti protingai ir ruoštis rudeniui, kuris, pripažinkime, gali būti visoks. Lietuva – maža, itin atvira ekonomika, dėl to esame priklausomi ne tik nuo situacijos šalies viduje, bet ir nuo kertinių eksporto rinkų sveikatos.
Dėl šių priežasčių tiek valdant valstybės biudžeto lėšas, tiek įmonėms planuojant kitų metų biudžetus, o gyventojams – asmeninius finansus, šiais neapibrėžtumo laikais būtina išlikti atsargiems, o išlaidas planuoti taupiai, atsakingai ir pagrįstai. Kriziniai metai tik įpusėjo, tad privalome išlikti budrūs ir per anksti nepatikėti laiminga pabaiga.
Indrė Genytė-Pikčienė yra „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė.
