Man artimiausia yra žuvininkystės sritis. Čia dirbu jau 15 metų, nuo eilinės specialistės iki vadovės.Šiai sričiai skyriau kone visą savo darbingąjį gyvenimą, todėl išmanau ją ir matau kas jai gresia po dabartinės pertvarkos. Jaučiu pareigą viešai įvardinti kas slepiasi ir kokie pavojai tyko po skubotos, neapgalvotos žuvininkystės sektoriaus reformos. Turiu galvoje žuvivaisos padalinių privatizaciją, Žuvininkystės tarnybos specialistų atleidimą, perkeliant tarnybą iš Vilniaus į Klaipėdą, ir neracionalų viešųjų finansų valdymą šioje srityje.
Pasigilinus, kas tie žvejai, akivaizdu, kad tai yra tie patys asmenys, kurie per 2016 metų Seimo rinkimus padėjo Broniui Markauskui rinkiminėje kampanijoje.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas viešai įvardina, kad Žuvininkystės tarnybos pertvarka yra paremta politiniu sprendimu ir, kad būtent „socialiniai partneriai – žvejai – seniai reikalauja, kad Žuvininkystės tarnyba būtų perkelta į Klaipėdą“.
Pasigilinus, kas tie žvejai, akivaizdu, kad tai yra tie patys asmenys, kurie per 2016 metų Seimo rinkimus padėjo Broniui Markauskui rinkiminėje kampanijoje. Kyla klausimas, ar gavęs Žemės ūkio ministro portfelį, Bronius Markauskas nepažeidžia viešų ir privačių interesų įstatymo nuostatų ir ar laikosi valstybinės tarnybos etikos principų.
Štai, kad ir prisiminus skambųjį straipsnį „Gargždų bangoje“, kad B.Markauskas įveikė neįveikiamąjį P.Gražulį ir peržiūrėjus jame esančias nuotraukas, po kuriomis skelbiama, kad B.Markausko padėjėjai vakarojo Drevernoje. Vakaronėje matosi liūdnai pagarsėjęs ir iš ministro patarėjo posto pasitraukęs UAB „Drevernos žvejys“ vadovas V.E.Kirsnickas, taip pat Arvydas Žiogas, Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės pirmininkas,Žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklo pirmininkas ir bankrutuojančios UAB „Baltijos žuvys“ vadovas, dažnai save pristatantis žuvininkystės srities teisininku.
Tai ar tik tokie socialiniai partneriai pageidauja Žuvininkystės tarnybos perkėlimo į Klaipėdą? Likusi didžioji žvejų dalis teigia, kad galimai tik 8 proc. žvejų norėtų Žuvininkystės tarnybą matyti Klaipėdoje, kiti supranta, kad tai dirbtinė pertvarka, turėsianti daugiau neigiamų pasekmių ir kainuosianti valstybei daugiau nei sutaupysianti. Be to, ir žvejai nuogąstauja, kad B.Markauskas galimai kuria vietas būtent jį per rinkimus rėmusiems asmenims.
Žvejybos tolimuosiuose rajonuose asociacijos nariai dar šių metų pavasarį informavo Žemės ūkio ministeriją, kad Žuvininkystės tarnybos iškėlimas yra neracionalus, nes tai „kels realią grėsmę žuvininkystės politikos tinkamam ir koordinuotam formavimui, lems neracionalų valstybės lėšų panaudojimą“, „lems administracinės naštos verslui didinimą“, „žvejybą tolimuosiuose žvejybos rajonuose vykdančių Lietuvos įmonių veiklos apsunkinimą“, „žuvininkystės specialistų bei jų kompetencijos praradimą, galimų korupcijos apraiškų kylimą“, „sutrikdys on-line sistemas, kurios užtikrina nepertraukiamą žvejybinę veiklą“.
Be to, didėja rizika, kad į Klaipėdą sukėlus visus žvejybos kontrolės skyrius, kils didesnė korupcijos grėsmė, nes žvejai turės didesnę galimybę daryti spaudimą ir daryti įtaką šalia dirbantiems pareigūnams, ypač jai tais pareigūnais taps vietiniai „veikėjai“.
Anot verslininkų, dabartinė struktūra, kai Klaipėdoje yra įkurti Tarnybos struktūriniai padaliniai, kurių darbas susijęs su žvejyba Baltijos jūroje, o Vilniuje įkurti padaliniai, kurių funkcijos susijusios su likusios žuvininkystės politikos įgyvendinimu, yra optimali ir užtikrinanti efektyvią įstaigos veiklą.
Buldozeriu stumiamos pertvarkos procese prarandami patirtį ir specifines žinias turintys darbuotojai, į kuriuos valstybė investavo, kuriuos mokė, išugdė, o naujai priimtiems žmonėms prireiks daug laiko, kol jie įgis būtinas žinias ir kompetenciją. Kodėl lengva ranka švaistomasi patyrusiais, jau išugdytais specialistais? Čia – tas pats tiesioginis valstybės biudžeto lėšų švaistymas, kurį taip smerkė į valdžią eidami dabartiniai valdantieji.
Be to, didėja rizika, kad į Klaipėdą sukėlus visus žvejybos kontrolės skyrius, kils didesnė korupcijos grėsmė, nes žvejai turės didesnę galimybę daryti spaudimą ir daryti įtaką šalia dirbantiems pareigūnams, ypač jai tais pareigūnais taps vietiniai „veikėjai“.
Kita žuvininkystės „reformos“ idėja – privatizuoti virš 50 metų skaičiuojančius valstybinius Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos cechus, kurie yra išsidėstę po visą Lietuvą, turi kelis šimtus hektarų žemių ir tvenkinių, ES paramos lėšomis sutvarkytus pastatus, aprūpintus modernia žuvų naršinimui ir paauginimui reikalinga įranga. Žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas jau spėjo viešai konstatuoti, kad žuvų išteklių atkūrimas Lietuvoje mažės 86 proc., tačiau nepanoro įvardinti, kad vietoj to didės žvejybos kontrolierių armija Klaipėdoje. Klausimas ką jie kontroliuos, kai nebeliks žuvies, o vėliau ir žuvį gaudančių verslininkų.
Planuojama įkurti išsipūtusią Žuvininkystės kontrolės įstaigą, o efektyviai dirbančius Rusnės, Simno, Trakų Vokės, Žeimenos, Šilavoto, Laukystos ir Ignalinos žuvivaisos padalinius perduoti naujai steigiamam dariniui, greičiausiai – valstybinei akcinei bendrovei, kurios ekonominis gyvybingumas yra pasmerktas žlugimui nuo pirmų dienų ir tada seks privatizavimo procesas. Dabartinei Žemės ūkio ministerijos vadovybei tai būtų ne naujiena, su UAB „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionu“ būtent taip ir buvo pasielgta – investuoti ES ir valstybės biudžeto lėšų milijonai ir atiduota privatizavimui. Nėra jokio tokios planuojamos Žuvininkystės tarnybos reorganizacijos pagrindimo ir efektyvumo skaičiavimų.Šios pertvarkos neracionalumą akcentavo ir žuvininkystės sektoriaus mokslininkai, ekspertai, specialistai, įteikę ministrui raštišką kreipimąsi.
Visiems puikiai žinoma, kad bet kokia valstybinių įstaigų pertvarka valstybei kainuoja. Būtina įvertinti ar ta kaina atsipirks ateityje. Prisiminkime kiek milijonų valstybei kainavo 2010 metais vykdyta Žuvininkystės įstaigų „optimizacija“, „konsolidacija“, turėjusi sutaupytidaugiau kaip 4 mln. litų ir kuo visa tai baigėsi. Prieš septynerius metus vykusi reorganizacija valstybės biudžetą patuštino daugiau kaip milijonu litų vien darbuotojų išeitinėms ir kompensacijoms. Dar ketvirtis milijono buvo išleista vykdant teismų sprendimus. Ką jau ir bekalbėti apie prarastą dalį valstybės turto, prarastus specialistus, nors buvo žadėta juos išsaugoti.
Kai dėmesys sutelkiamas ne į žuvininkystės veiklos plėtrą, efektyvų inovacijų diegimą, naujų technologinių idėjų ir metodų pritaikymą, bet į jokiais ekonominiais skaičiavimais ar moksliniais tyrimais nepagrįstą Žuvininkystės tarnybos „išdraskymą“, nepaisoma nei žuvininkystės sektoriaus specialistų, mokslininkų nuomonės, tokia vadyba neša tik sumaištį ir destrukciją.
Žuvininkystės tarnybos darbuotojai, matydami, kad pertvarka vykdoma neracionaliai, kolektyviai kreipėsi į aukščiausius valstybės vadovus. Tačiau ministras yra laisvas daryti tai, ką yra sugalvojęs, atitinkamoms interesų grupėms galimai pažadėjęs, žuvininkystės likimą atidavęs į matininko rankas, o profesionalų Vyriausybė lieka kurčia tikrųjų specialistų nuomonei ir siūlymams.
Tikrai nesilaikau įsitvėrusi savo kėdės, tačiau jaučiu atsakomybę prieš darbuotojus, jauną, veržlų kolektyvą ir visą Žuvininkystės tarnybą, žuvininkystės sektorių. Jaučiu pareigą atkreipti dėmesį į negeroves ir grėsmes, kurios kyla dėl nepamatuotos, neapgalvotos žuvininkystės sektoriaus reformos ir sustabdyti neracionalius veiksmus.
