Kartu ministrė nepamiršo pasigirti, jog Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pavyko užsitikrinti papildomus 54 mln. eurų, kurie bus skirti statutinių pareigūnų darbo užmokesčio didinimui, papildomų pareigybių formavimui ir darbo krūvio mažinimui, taip pat tarnybų pasirengimui Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai. Panašu į gražią pasaką ar net rožinį sapną…
O dabar pažiūrėkime kaip šiuos skaičius mato ir supranta policijos bendruomenė.
Neslėpsiu, buvome ne kartą ir ne du čiūčiuojami politikų kalbomis. Tad ir šį kartą labai atsargiai žiūrėjome į ministrės ir jos komandos pažadus, susijusius su sistemos finansavimu. Turėjome abejonių, kad 2025 m. Lietuvos biudžete bus pilnai atliepti policijos poreikiai. Ir neklydome: pamatę projektą eilinį kartą įsitikinome, kad jis yra parengtas žmonių, kuriems nė kiek nerūpi Lietuvos policija ir visuomenės saugumas.
Nepaisant visų policijos bendruomenės iniciatyvų, susijusių su kitų metų sistemos finansavimu – kalbu apie policijos eitynes Vilniuje, konferencijas, pateiktus pasiūlymus – valdantieji liko kurti ir akli tikriems ir pagrįstiems policijos poreikiams.
Ką reiškia tie papildomi 54 mln. eurų, skirti visų VRM įstaigų pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, kai tik policijoje šis poreikis yra per 40 mln. eurų? Ir kodėl ministrė pateikia šį skaičių kaip pergalę (ar kaulą visiems statutiniams pareigūnams), nutylėdama, kad tikrasis visos sistemos poreikis buvo 100 mln. eurų 2025 metams?
Man regis, ministrei būtų buvę daug nuoširdžiau ne didžiuotis perdėtu rūpesčiu policininkais ir kitais pareigūnais, o tiesiog pasakyti: „nusispjauti man ant jūsų ir jūsų poreikių“! Arba – „po manęs nors ir tvanas“.
Ta proga noriu priminti ministrei ir jos komandai, kad po ketverių jų valdymo metų policiją dabar masiškai palieka pareigūnai ir ši tendencija tik stiprės artimiausioje ateityje. Policininkų darbo užmokesčio vidurkis vis dar ženkliai atsilieka nuo kitų valstybės tarnautojų atlyginimo. Šalies policininkai vis dažniau dirba antruose darbuose, o po jų į tarnybą eina nepailsėję, o čia dar yra priversti dirbti ir viršvalandžius.
Mums nebelieka nieko kito, kaip paprašyti visuomenės – visų Lietuvos žmonių – pagalbos. Ne, tikrai ne finansinės. Tiesiog ateikite į rinkimus ir išgelbėkite statutinius pareigūnus nuo tokių VRM vadovų, kurie už sistemą kovoja ne darbais, o tuščiais žodžiais.
