Koks juridinis šio proceso pagrindas? Projekto iniciatorius žemės ūkio ministras Giedrius Surplys tvirtina, kad tokio projekto pagrindas – politinis sprendimas, nors ir nėra jokių viešai prieinamų atitinkamą sprendimą įtvirtinančių teisės aktų. Nei Lietuvos Respublikos Seimo aktų, nei Vyriausybės nutarimų, nei ministro įsakymų ar kitų oficialių dokumentų.
Susidaro įspūdis, kad Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną entuziastas, iniciatorius ir „stūmėjas“ yra tik ministras G.Surplys.
Priešingai. Yra dokumentų, kurie liudija apie šios kadencijos Seime priimtą politinį sprendimą neiškelti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) iš Vilniaus į Kauną. Dar 2017 m. balandžio 27 d. Seimas, balsuodamas dėl Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-492, iš esmės pasisakė šiuo klausimu ir minėto balsavimo rezultatai liudija, kad absoliuti dauguma balsavusių parlamentarų šiai idėjai nepritarė. ŽŪM perkėlimui į Kauną tuomet pritarė tik 28 iš 76 balsavusių Seimo narių.
Teisininkai nevienareikšmiškai atkreipia dėmesį į tai, kad esant labai aiškiai išreikštai tautos atstovybės pozicijai nepritarti ŽŪM perkėlimui į Kauną, su ja nederantys kitų valdžios institucijų sprendimai šiuo klausimu kelia abejonių dėl jų teisėtumo.
Seime patvirtintoje Vyriausybės programoje taip pat nėra rašoma apie ŽŪM perkėlimą į Kauną. Priešingai, Vyriausybės programos 235 punkte aiškiai kalbama tik apie hipotetinio perkėlimo galimybės analizę: „Stiprindami regioninę politiką, išanalizuosime galimybes perkelti į Kauną dvi ministerijas: Aplinkos ir Žemės ūkio”. Kalbama tik apie galimybės analizę, bet ne skubotą iškraustymą be jokio naudos ir kaštų įvertinimo.
Vyriausybės pozicija dėl efektyvesnio ministerijų administravimo buvo išreikšta 2017 m. kovo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 167, kuriuo patvirtintas Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 3.1.3 darbas „Valstybinio turto efektyvaus centralizuoto valdymo sistemos sukūrimas ir įdiegimas” apimant ir ministerijų perkėlimą į naujas bendras patalpas. Jokios užuominos apie ministerijų iškėlimą iš Lietuvos sostinės šiame dokumente taip pat nėra.
Susidaro įspūdis, kad Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną entuziastas, iniciatorius ir „stūmėjas“ yra tik ministras G.Surplys.
Vyriausybėje šių metų vasario 6 ir 13 dienomis vykusiuose pasitarimuose „apkalbėtas“ ministerijos perkėlimas į Kauną yra niekinis, nes pagal galiojančią Lietuvos Respublikos teisę Vyriausybės pasitarimuose klausimai yra tik svarstomi ir balsavimai nerengiami, o sprendimai nepriimami. Ši taisyklė turi vienintelę išimtį – atvejus, kai remiantis Lietuvos Respublika Vyriausybės įstatymo 37 str. ir 41 str. Vyriausybės pasitarime priimamas sprendimas arba rezoliucija dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų. Konstitucinės prigimties nuostatą, kad Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia tik posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus, ne sykį yra akcentavęs ir Konstitucinis Teismas.
Nepaisant to, ministras G.Surplys šių metų balandžio 2 d. Kaune atidarė „veidrodinę“ Žemės ūkio ministeriją. Bet gal tai tiesiog kažkam naudinga? Gal ūkininkams?
Tačiau Žemės ūkio rūmai, Ūkininkų sąjunga ir kiti socialiniai partneriai Žemės ūkio ministerijai rašytuose raštuose, Seimo Kaimo reikalų komitete vykusiuose posėdžiuose ir įvairiomis kitomis formomis vienareikšmiškai pasisakė prieš Žemės ūkio ministerijos perkėlimą į Kauną.
Juk „veidrodinė“ ministerija Kaune yra kuriama už tų pačių ūkininkų pinigus, už nacionalinės paramos žemės ūkiui lėšas.
Negalima finansuoti „veidrodinių“ ministerijų steigimo arba patalpų ministerijoms pirkti iš nacionalinės paramos ūkininkams.
Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo komiteto posėdyje 2019 kovo 1 d. buvo nuspręsta „veidrodinės“ ministerijos steigimui Kaune skirti 0,2 mln. eurų iš nacionalinės paramos už 2019 m. karves žindenes bei telyčias. Šią „paskolą“ žindenėms telyčioms pažadėta grąžinti 2020 metais. Šiemet žindenės, telyčios liks be nacionalinės paramos. Be to, iš papildomų lėšų „veidrodinės“ Žemės ūkio ministerijos patalpų nuomai skirta dar 61,6 tūkst. eurų.
Jei Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų perkėlimo nesankcionavo nei Seimas, nei Vyriausybė, nei ūkininkai, gal tai tik politinių dvasių valia ar kažkoks apsėdimas? Gal jau laikas į Žemės ūkio ministeriją kviesti egzorcistus toms dvasioms išvaryti?
O jei rimtai, tai profsąjungos tikrai nepasisako prieš valstybinių institucijų efektyvesnį ir racionalesnį organizavimą. Tačiau tai turi būti daroma atsakingai, racionaliai, motyvuotai ir apgalvotai. Negalima finansuoti „veidrodinių“ ministerijų steigimo arba patalpų ministerijoms pirkti iš nacionalinės paramos ūkininkams. Negali privačių patalpų nuoma ministerijoms tapti pigesne už valstybinių patalpų panaudą. Šleivai-kreivai vykdomas „Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų perkėlimo į Kauną“ projektas tikrai nei iš tolo neprimena viešojo sektoriaus optimizavimo ar paslaugų gerinimo.
Inga Ruginienė yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.
