Girdisi salėje esančių bei šių žodžių priblokštų sveiko proto kolegų murmesys ir ironiški plojimai. Išmintis čia nesibaigia. Minėtasis parlamentaras atkreipia dėmesį ir į tai, kad vakcinose esti beždžionių ir moterų abortuotų kūdikių ląstelių. Ši prakalba jau ir taip pribloškianti, bet čia visa situacija nesibaigia.
Savo nuomonę pareiškia ir tos pačios šalies įvaizdžiu vis bandančios prisišlieti prie Skandinavijos, sveikatos apsaugos ministras. Jis kolegos pasisakymą komentuoja: „Galima kalbėti apie viską – ir apie mergaičių auklėjimą, ir apie kitus dalykus. <…> Mes visų mergaičių nesusekiosime, kad ir kaip dorovingai auklėsime, visko bus.“ Tokiu savo pasisakymu lyg argumentuoja į tą pusę, kad mergaites visgi paskiepyti nuo ŽPV reiktų. Nes nesusekiosime, ir jos, kaip jau leista suprasti – laisvo elgesio nevengiančios – vis tiek prisidarys per savo paleistuvystę gimdos kaklelio vėžių ir reiks valstybei gydyti. Atima žadą.
Atrodo, kad jau daugiau nei dvejus metus vis klausantis šios Vyriausybės pasvarstymų įvairiomis temomis, nustebti sunku. Pripratome prie gėdos, kurią jaučiame tais atvejais, kai vienas kandidatas, geriau žinomas kaip premjeras, nusprendžia, kad broliai latviai mums yra nebe broliai, o konkurentai. Nustebimas tarptautinis, bet mums Lietuvoje jau kaip ir nebe keista. Bet sunku priprasti prie to, kad išrinkti atstovai, o ypač – Ministras, savo atstovaujamos tautos mergaites mato paleistuvėmis, kurias reikia dorovės mokyti ir dar paskiepyti, kad belakstydamos nenusaugotos visuotinį pasišlykštėjimą sukeliančios ligos nepasigautų.
Sunku girdėti tokius vertinimus, jog mergaitės, suprask, iš prigimties linkusios kaži kaip nusidėti. Ypatingai sunku girdėti tokius vertinimus kaip moteriai, svajojančiai, kad ateities mergaitės užaugtų šiek tiek lygesnėje visuomenėje. Tokioje visuomenėje, kurioje kalbant apie vis jaunesnį seksualinio aktyvumo amžių bus minimos ne nedorovingos mergaitės ir nutylima apie didvyrius berniukus, bet apskritai bus kalbama apie jaunus žmonės, jų poreikius bręstant bei būdus, kaip suteikti jiems visą reikiamą informaciją apie jų kūną ir jausmus. Bet tai tema, su kuria ketvirtadienį nuskambėję komentarai neturi nieko bendro.
Bet sunku priprasti prie to, kad išrinkti atstovai, o ypač – Ministras, savo atstovaujamos tautos mergaites mato paleistuvėmis, kurias reikia dorovės mokyti ir dar paskiepyti.
Sunku protu sustyguoti. Viena vertus, kasmet sausio pabaigoje minėdami Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę kviečiame moteris tikrintis, nedelsti, primename apie galimybę nemokamai kas trejus metus atlikti citologinį tepinėlį. Kita vertus – klausome kalbų Seimo salėje, kai ir sveikatos apsaugos ministras savo žodžiais gėdina moteris sudarydamas pagrindą manyti, jog skiepai nuo ŽPV yra susiję su paleistuvyste. Juk žinoma, kad net pati valstietiškais standartais dorovingiausia moteris, turėjusi vieną partnerį gyvenime, gali užsikrėsti ŽPV ir susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Gali užsikrėsti ir susirgti lytinių santykių apskritai neturėjusi moteris. Kuo kaži tuomet būtų galima apkaltinti tokią nelaimelę? Moraliniu ištvirkavimu?
Klausantis šių prakalbų norisi atsigręžti į Vyriausybės moteris ir paklausti: ar Jums tinka šitos šnekos? Bet tada prisimenu, kad Vyriausybėje nėra nei vienos moters. Matyt, per tą laisvą elgesį, nei viena neišsiugdė pakankamos kompetencijos vadovauti ministerijai. Todėl atsisuku į Seimo moteris, ypač į frakciją, kurios balsu kalba D.Kepenis ir A.Veryga. Aš suprantu, kad Agnė Širinskienė gal ir nesupranta, kas blogai su šia situacija. Bet Rūta Miliūte, Rasa Baškiene, nejau Jūs tokią Lietuvą norite palikti ateities mergaitėms ir jaunoms moterims? Lietuvą, kurioje skiepas, galintis išgelbėti moterį nuo gimdos kaklelio vėžio bus laikomas prevencinės paleistuvės skiepu?
P.S. Dainiau Kepeni, nuo savo seksualumo pažinimo mergaites geriausiai apsaugotų nekaltybės diržas. Nei skiepyti, nei auklėti dorovingiau nereiktų. Pagalvokit, gal čia idėja dar vienam draudimui?
Inga Vyšniauskienė yra Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų narė.
