Akivaizdu, kad tai prisidės jau ir taip dėl COVID-19 milžiniškais greičiais aukštyn kojom besiverčiančios darbo rinkos. Kaip prie jos prisitaikyti pavyks aukštajam mokslui? Ar lauksime, kol įsakymai bus „iš viršaus nuleisti“, ar šįkart patys imsimės lyderystės?
Aukštojo mokslo prioritetas – atliepti pokyčius
Naujosios Vyriausybės programoje akcentuojama, kad „ilgalaikė mūsų valstybės pažanga priklauso nuo švietimo sistemos ir jos gebėjimo prisitaikyti prie kintančios aplinkos poreikių“. Savo ruožtu Vyriausybė žada skatinti aukštąsias mokyklas orientuotis į atviras studijų programas, adaptuotas ateities profesinei įvairovei bei „vykdyti studijų programas, skirtas suteikti prioritetiniams ateities ekonomikos sektoriams aktualias kompetencijas“.
Skamba daug žadančiai.
Skamba daug žadančiai. Bet natūralu – valstybės mechanizmas prie pokyčių taikosi kur kas ilgiau, nei atskiros organizacijos, todėl esu įsitikinusi, kad akademinės bendruomenės pirmiausia turi pačios „griebti jautį už ragų“. Įdarbinimo ekspertai jau yra pažėrę įžvalgų, kokie pokyčiai mūsų laukia ir akademinė bendruomenė turėtų nedelsiant į tai sureaguoti. Štai Mykolo Romerio universitete pristatėme artimiausių metų strategiją iki 2023-iųjų, atliepiančią nūdienos aktualijas, ir esu įsitikinusi, kad nuosekliai darbuodamiesi kartu su komanda pasieksime išsikeltus tikslus. Bet apie tai vėliau.
Socialinių mokslų renesansas
Pandemijos kontekste visų akys nukrypo į sveikatos ir informacinių technologijų sritis. Tačiau valdant krizę didžiulę reikšmę įgyja socialinių mokslų įžvalgos, nes kartu su naujais iššūkiais, randasi vis daugiau sričių, kuriose tenka ieškoti bendro sutarimo visuomenėje. Kaip tik tokiais atvejais padės socialinių mokslų krypčių ekspertai: teisininkai, komunikacijos ir politikos specialistai, vadybininkai, edukologai, ekonomistai, psichologai, kuriuos profesionaliai rengia MRU.
Ypač jaučiame augantį psichologų poreikį ir dar niekas negali tiksliai prognozuoti, kiek tokių specialistų prireiks, sprendžiant pandemijos sukeltas psichologines įtampas, gerinant bendrą visuomenės psichinės sveikatos būklę.
Vyriausybės programoje pagrįstai atsigręžiama į socialinius ir humanitarinius mokslus, jų stiprinimą.
Vyriausybės programoje pagrįstai atsigręžiama į socialinius ir humanitarinius mokslus, jų stiprinimą, kas iš ties labai džiugina. Krizės akivaizdoje pasaulis suprato, kad šalia jau du dešimtmečius akcentuojamų STEM disciplinų (angl. Science, Technology, Engineering and Maths), turi atsirasti derama vieta ir žmogaus bei visuomenės disciplinoms.
Pernai Britų akademija kartu su keliais universitetais pristatė SHAPE disciplinų (angl. Social Sciences, Humanities and Arts for People and Economy) koncepciją, kuri, tikėtina, lems pokyčius pasaulio švietimo sistemose, nes būtent šie dalykai moko mus analizuoti, interpretuoti, argumentuoti, kurti, komunikuoti ir bendradarbiauti. O tai neabejotinai būtina, siekiant prisitaikyti ir išlikti sparčiai besikeičiančiose pasaulio darbo rinkose. Pasak iniciatorių, kartu su STEM, SHAPE dalykai padės kuriamoms technologinėms inovacijoms greičiau pasiekti kiekvieną visuomenės narį, suteiks progresui didesnį tikslingumą ir prasmę, leis labiau suprasti save, kitus ir sukurti vertingesnį ateities pasaulį, darnesnę ekonomiką bei aplinką.
Kritinio mąstymo ugdymas – dar reikšmingesnis
Vertėtų nepamiršti ir dar vieno skaudulio, kurį išryškino pandemija – sparčiai išaugusio dezinformacijos kiekio, kai masė žmonių tiki ne mokslu, o plačiai viešai pristatoma klaidinga informacija. Tenka pripažinti, kad tik technologinių mokslų įdirbis savaime atsparumo dezinformacijai nepadidins. Dėl to socialinių mokslų ir apskritai aukštojo mokslo reikšmė tik stiprės.
Dėl to MRU savo misijoje pabrėžia ne tik profesinę bei asmeninę absolventų sėkmę, bet ir gebėjimą kritiškai mąstyti, kuris kartu su ne mažiau svarbiais problemų sprendimo, darbo komandose, tarpkultūrinės komunikacijos, kūrybiškumo, lyderystės įgūdžiais, padės mūsų absolventams prisitaikyti ir sklandžiai integruotis į nuolat besikeičiančią globalią darbo rinką.
Tenka pripažinti, kad tik technologinių mokslų įdirbis savaime atsparumo dezinformacijai nepadidins.
Mokymasis visą gyvenimą: kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas
Praėjusią savaitę Davoso ekonomikos forume pristatytame tyrime akcentuojama mokymosi visą gyvenimą svarba ateities pasaulio ekonomikoms. Darbo rinkos vis labiau papildomos technologinėmis inovacijomis, dirbtinio intelekto, virtualios realybės ir kitais ketvirtosios pramonės revoliucijos sprendimais. Darbdaviai taip pat susiduria su darbuotojų įgūdžių trūkumu, didėjančiu atotrūkiu tarp turimų kompetencijų ir įgūdžių, reikalingų tolimesnei sėkmingai veiklos plėtrai.
Ką tai signalizuoja akademinei bendruomenei? Ar toliau eisime seniai pramintais takais ir apsimesime, kad negirdime? Aukštajam mokslui atsiveria didžiulės galimybės šiame procese. MRU jau mina viso gyvenimo mokymosi skatinimo kelią – teikiame profesionalius mokymus viešajam ir verslo sektoriams, stengiamės prisitaikyti prie rinkos pokyčių, prie dirbančio žmogaus profesionalo poreikių ir galimybių mokytis, nepaliekant darbo vietos. Apie tai užsimena ne tik naujoji Vyriausybė – UNESCO mokymąsi visą gyvenimą įvardija svarbiausiu švietimo principu ir pabrėžia, jog kartą mokykloje ar universitete įgyjamų žinių visam gyvenimui tiesiog negana.
Mokymasis visą gyvenimą turi tapti ne tik besimokančiųjų ir jų darbdavių individualiu siekiu.
Viso gyvenimo mokymasis, suteikiamas profesionalių aukštojo mokslo ekspertų, gali būti raktas, padedantis prisitaikyti prie pandemijos supurtytos darbo rinkos. Todėl ir MRU trejų metų strategijoje vienas svarbiausių tikslų – šią sritį intensyvinti. Vien pernai per trumpalaikius mokymus įvairių krypčių sertifikatus suteikėme daugiau nei 2000 specialistų iš verslo bei viešojo sektoriaus. Šiemet šį skaičių siekiame padidinti net 40 procentų. Manome, kad mokymasis visą gyvenimą turi tapti ne tik besimokančiųjų ir jų darbdavių individualiu siekiu, bet ir sudėtine svarbia universitetų misijų dalimi.
Tarptautiškumo reikšmė stiprės
Be visa ko pandemija įrodė, kad būdami Lietuvoje sėkmingai galime veikti bet kuriame pasaulio krašte. Ir ateityje atstumas bus nesvarbus, siekiant karjeros aukštumų bei ieškant darbo. Aukštosios mokyklos taip pat gali reikšmingai prisidėti prie šios tendencijos, vystydamos tarptautinę aplinką ir taip studentams padėti plėsti globalios karjeros galimybes.
Matau prasmę ir būtinybę stiprinti universitetų tarptautiškumą. Pernai MRU pripažintas tarptautiškiausia šalies aukštąja mokykla, bet siekiame šias pozicijas dar sustiprinti. Dėl to strategijoje nusimatėme konkrečias priemones, kaip pritraukti daugiau užsienio dėstytojų, mokslininkų, doktorantų, veiksmingiau bendradarbiauti su pažangiais pasaulio universitetais, profesiniais tinklais, įgyvendinti daugiau tarptautinių mokslo tyrimų, jų rezultatus skleisti aukšto lygio tarptautiniuose renginiuose.
Pandemijai praėjus Lietuvai nebeteks būti „lyderiais“ bedarbių statistikos lentelėse.
Tikiu, kad tarptautiškumas, stiprinamas gebėjimas kritiškai mąstyti bei mokymasis visą gyvenimą prisidės prie to, kad jokie darbo rinkos iššūkiai jauniems specialistams nebebus kliūtis siekti norimų karjeros aukštumų, o pandemijai praėjus Lietuvai nebeteks būti „lyderiais“ bedarbių statistikos lentelėse.
Prof. Inga Žalėnienė yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorė.